1VIEŠPATIES žodis Ezekijo sūnaus Amarijos sūnaus Gedalijos sūnaus Kušio sūnui Sofonijui Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo dienomis.
2Šluote nušluosiu visa nuo žemės paviršiaus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
3Nušluosiu žmones ir gyvulius, nušluosiu padangių paukščius ir jūros žuvis. Parblokšiu nedorėlius, išnaikinsiu žmoniją nuo žemės paviršiaus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
4Pakelsiu ranką prieš Judą ir prieš visus Jeruzalės gyventojus. Išnaikinsiu iš šios vietos visas Baalo liekanas ir patį stabmeldžių kunigų vardą,
5visus, kurie ant stogų garbina dangaus Galybes, visus, kurie garbina ir prisiekia VIEŠPAČIUI, bet prisiekia ir Melechui,
6visus, kurie paliko VIEŠPATĮ ir nei VIEŠPATIES ieško, nei jo paiso.
7Tylėk Viešpaties DIEVO akivaizdoje! Juk VIEŠPATIES diena arti; VIEŠPATS parengė kruviną auką, pašventė savo svečius.
8VIEŠPATIES kruvinos aukos dieną nubausiu didžiūnus bei karaliaus sūnus ir visus, kurie rengiasi svetimšalių apdarais.
9Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį, pripildo savo valdovo namus smurto ir apgavysčių.
10Ir tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – bus girdėti šauksmai nuo Žuvų vartų, aimanos iš Antrojo kvartalo, didelis bildesys nuo kalvų.
11Aimanuoja Machtešo gyventojai, nes žuvo visi pirkliai; visi, kas sveria sidabrą, sunaikinti.
12Tą dieną išnaršysiu Jeruzalę su žiburiu ir nubausiu žmones, kurie patenkinti ilsisi ant savo nuosėdų, manydami savo širdyse: „ VIEŠPATS nedarys gero, bet nedarys nė pikto“.
13Bus išplėšti jų turtai ir sunaikinti jų namai. Nors jie statosi namus, juose negyvens, nors jie veisia vynuogynus, jų vyno negers.
14Didžioji VIEŠPATIES diena jau arti, arti ir sparčiai artėja. Klausykis, VIEŠPATIES diena! „Ji karti!“ – galiūnas ten klykia!
15Tai bus pykčio diena, sielvarto ir skausmo diena, pražūties ir siaubo diena, tamsos ir sutemų diena, juodų debesų diena,
16diena rago garsų ir kovos šauksmų prie įtvirtintų miestų ir didingų tvirtovių bokštų.
17Sukelsiu žmonėms tokį sielvartą, kad jie vaikščios lyg akli. Kadangi jie nusidėjo VIEŠPAČIUI, jų kraujas bus išpilamas kaip dulkės ir jų viduriai išverčiami kaip mėšlas.
18VIEŠPATIES pykčio dieną nepajėgs jų išgelbėti nei auksas, nei sidabras. Jo pavyduliavimo ugnyje bus sunaikinta visa žemė. Visišką ir baisų galą jis padarys visiems žemės gyventojams.