1Pakėliau akis ir regėjau keturis ragus.
2Paklausiau kalbėjusį su manimi angelą: ‘Kas tai?’ Angelas atsakė man: ‘Tai ragai, kurie vėtė Judą, Izraelį ir Jeruzalę’.
3Paskui VIEŠPATS man parodė keturis kalvius.
4Aš paklausiau: ‘Ką jie darys atėję?’ Jis atsakė: ‘Ragai taip vėtė Judą, kad niekas negalėjo galvos pakelti. Tada kalviai atėjo įvaryti jiems siaubo ir ragų nukirsti tautoms, pakėlusioms ragus prieš Judo kraštą, kad jį išvėtytų’.
5Vėl pakėliau akis ir regėjau vyrą su matavimo virve rankoje.
6Paklausiau: ‘Kur tu eini?’ Jis atsakė man: ‘Jeruzalės matuoti ir pažiūrėti, koks jos plotis ir ilgis’.
7Žiūriu, su manimi kalbėjęsis angelas paėjėjo į priekį, o kitas angelas išėjo jo pasitikti
8ir tarė jam: ‘Bėk ir pasakyk tam jaunam vyrui. Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių.
9Juk aš būsiu ją supanti ugnies siena, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš būsiu Šlovė jos viduje’.
10‘Ei, bėkite iš šiaurės krašto! – tai VIEŠPATIES žodis, – nors išsklaidžiau aš jus tarsi keturis padangių vėjus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
11Ei, bėkite į Sioną, gyvenantieji Babilone!’
12Juk taip kalba Galybių VIEŠPATS, po to, kai jo Šlovė pasiuntė mane, apie jus apiplėšusias tautas: ‘Kas tik užgauna jus, tas užgauna mano akies vyzdį.
13Dabar, tikėkite manimi, aš keliu prieš juos ranką, ir jie taps savo vergų grobiu’. Tuomet žinosite, kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane.
14‘Krykštauk ir džiaukis, Siono dukterie! Juk štai ateinu gyventi tarp jūsų, – tai VIEŠPATIES žodis. –
15Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES, ir jos bus mano tauta, o aš gyvensiu tarp jų’. Tuomet tu žinosi, kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.
16VIEŠPATS paveldės Judą kaip savo dalį šventajame krašte ir vėl išsirinks Jeruzalę.
17Tenutyla visa žmonija VIEŠPATIES akivaizdoje, nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės.