1[Choras:] Sukis, sukis, mergaite iš Šulamo! Sukis, sukis, kad galėtume į tave pasižiūrėti! [Jis:] Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę, šokančią tarp dviejų šokėjų eilių?
2[Choras:] Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais, didžiūno dukterie! Tavo dailios šlaunys – tarsi brangakmeniai, meistro rankų darbas.
3Tavo klonis – tarsi apvali taurė, visuomet kupina vyno. Tavo liemuo – tarsi kviečių pėdas, apkaišytas lelijomis.
4Tavo krūtys – tarsi du stirniukai, gazelės dvyniai.
5Tavo kaklas – tarsi dramblio kaulo bokštas. Tavo akys – tarsi Hešbono tvenkiniai prie Bat Rabimo vartų. Tavo nosis – tarsi Libano bokštas, žvelgiantis Damasko link.
6Tavo galva iškili kaip Karmelis, tavo plaukų sruogos – tarsi purpuras; jų kasos karalių padaro belaisvį.
7[Jis:] Kokia tu graži, kokia maloni! O meile, mano džiaugsme!
8Esi daili kaip palmė, o tavo krūtys kaip kekės.
9Tariau: „Įlipsiu į palmę, įsitversiu į jos šakas“. Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekės, tavo alsavimas tarsi obuolių dvelkimas,
10o tavo lūpos kaip geriausias vynas! [Ji:] Teteka vynas švelniai mano mylimajam, srovendamas pro lūpas ir dantis!
11Aš priklausau mylimajam, ir jis manęs geidžia.
12Eikš, mano mylimasis, skubėkime į laukus, apsinakvokime kaime!
13Eikime anksti į vynuogynus, pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau išsprogę, ar jų žiedai jau užsimezgę, ar granatmedžiai jau pražydę. Ten savo meilę tau dovanosiu.
14Mandragora jau kvepia, geriausi vaisiai – prie mūsų durų; tau juos išsaugojau, mano mylimasis, šviežius ir džiovintus.