1Giesmė. Asafo psalmė.
2Dieve, netylėk! Nebūk man kurčias ar nebylus, Dieve!
3Štai maištauja tavo priešai, kelia galvas, kurie tavęs nekenčia.
4Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą, tariasi prieš tavo globotinius.
5„Eime, – sako jie, – sunaikinkime juos kaip tautą; Izraelio vardas nebebus daugiau minimas!“
6Tikrai jie vieningai sąmokslauja, prieš tave sudaro sąjungą
7Edomo ir izmaelitų tautos, Moabas ir hagarai,
8Gebalas, Amonas, Amalekas, Filistija ir Tyro gyventojai.
9Asūras irgi prie jų prisidėjo; tai stipri Loto vaikų parama.
10Padaryk jiems, ką padarei Midjanui, Siserai ir Jabinui prie Kišono upės.
11Tu nugalėjai juos prie En Doro, ir jų lavonai tapo mėšlu laukams.
12Pasielk su jų didžiūnais kaip su Orebu ir Zeebu, su visais jų vadais kaip su Zebahu ir Calmuna.
13„Užimkime Dievo pievas, – sakė jie, – ir užvaldykime!“
14O mano Dieve, išblaškyk juos lyg dulkes, lyg vėjo nešamus pelus!
15Kaip ugnis siaubia mišką, kaip liepsna svilina kalnus,
16taip tu savo audra sek įkandin jų ir kelk jiems siaubą savo vėtra!
17Taip teparausta jiems veidai iš gėdos, kad jie imtų ieškoti tavo vardo, VIEŠPATIE!
18Tebūna nugalėti ir amžinai išgąsčio apimti, težūva visiškai sugėdinti.
19Težino, kad tu vienas, kurio vardas VIEŠPATS, esi Aukščiausiasis visoje žemėje.