1Choro vadovui. Psalmė. Dovydo giesmė.
2Pridera tau, Dieve, šlovės giesmė Sione; įžadai, tau padaryti, bus įvykdyti,
3nes tu išklausai maldas. Žmonės iš visur ateis pas tave
4su savo nuodėmėmis. Mūsų kaltės mus palaužia, bet tu jas atleidi.
5Laimingas žmogus, kurį tu išsirenki ir patrauki gyventi savo kiemuose! Sotinsimės tavo Namų palaima, šventu tavo šventyklos grožiu.
6Atsakai mums Dieve, mūsų Gelbėtojau, pagarbią baimę keliančių darbų pergale. Į tave viltis deda visi žemės pakraščiai ir tolimosios jūros!
7Pastatei kalnus į vietą savo jėga tu, kuris esi apsisiautęs galybe.
8Tu nutildai jūrų šėlimą, audringas bangas ir sąmyšį tautų.
9Tavo nuostabūs ženklai kelia žemės pakraščių gyventojams pagarbią baimę; tavo darbai neša saulėtekio ir saulėlydžio šalims džiaugsmo šūksnius.
10Tu lankai kraštą ir palaistai, padarai jį turtingą ir derlingą. Tavo upė, Dieve, pilna vandens, tu įgalini žemę auginti pasėlius. Juk tu ją parengi!
11Gausiai palaistai jos vagas, sutrupini jos grumstus, suminkštini lietaus būriais, laimini augantį derlių.
12Apvainikuoji metus savo gerumo derliumi; tavo vežimų provėžos trykšta aliejumi;
13tyrų ganyklose jis sklydi ir kalvos gaubiasi džiūgavimu.
14Pievose – avių knibždėlynas, slėniai kupini kviečių; dainuojama ir giedama iš džiaugsmo.