Psalms 58
1 Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas.
2 Argi iš tikrųjų, galingieji, jūs nusprendžiate, kas teisu? Argi sąžiningai teisiate žmones?
3 Ne! Širdyje sumanote, kas nedora, rankomis dalijate smurtą žemėje.
4 Nuo pat kūdikystės nedorėliai neištikimi, nuo pat gimimo dienos išklysta iš kelio ir meluoja.
5 Jų nuodai – kaip nuodai gyvačių, kaip kurčios, ausis užsikimšusios angies,
6 kuri nebegirdi kerėtojų balso ar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų.
7 Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje; VIEŠPATIE, išrauk liūtams iltis!
8 Teišnyksta jie lyg senkantis vanduo; įtempus jiems lanką, teatbunka jų strėlės.
9 Tebūna jie lyg sraigė, supliūkštanti purve, lyg negyvas gimęs, saulės niekada nematęs kūdikis.
10 Nelauktai lyg erškėčių krūmą ar usnis tenusiaubia juos viesulas.
11 Teisieji džiaugsis, matydami pelnytą bausmę; jie mazgosis kojas nedorėlių krauju.
12 Žmonės sakys: „Tai atlygis teisiesiems; iš tikrųjų yra Dievas, kuris teisia žemę!“