Bible

1 Kodėl niršta gentys, kodėl tautos veltui maištauja? 2 Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį: 3 „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“ 4 Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų. 5 Paskui jis prabyla jiems įniršęs, keldamas baimę savo pykčiu: 6 „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!“ 7 Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus, šiandien tave pagimdžiau. 8 Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe. 9 Geležies skeptru gali joms kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti“. 10 Tad supraskite, karaliai; būkite įspėti, žemės valdovai. 11 Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime, drebėdami 12 reikškite pagarbą, kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte, nes jo pyktis ūmus. Laimingi, kurie prie jo glaudžias!