1Dovydo maskilas. Malda jam būnant oloje.
2Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES, balsiai maldauju VIEŠPATIES.
3Savo skundą jam išlieju, išsakau savo kančią.
4Kai visiškai nustoju drąsos, tu žinai mano kelią. Kelyje, kuriuo einu, mano priešai paspendė man žabangas.
5Žiūriu į dešinę ir dairausi; neturiu draugo, kuris man padėtų, nėra kur rasti užuovėją, niekas manimi nesirūpina.
6Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, sakau: „Tu mano užuovėja, visa, ką turiu gyvųjų šalyje“.
7Klausykis mano pagalbos šauksmo, nes skęstu neviltyje! Gelbėk mane nuo priešų, nes man jie per stiprūs!
8Išvesk mane iš kalėjimo, kad šlovinčiau tavo vardą! Teisieji bursis aplink mane vien dėl to, kad tu buvai man geras.