1Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės.
2Kodėl turėtų tautos klausti: „Kurgi tas jų Dievas?“
3Mūsų Dievas – danguje; jis daro visa, kas jam patinka.
4Jų stabai – iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis.
5Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato,
6turi ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neužuodžia,
7turi rankas, bet negali lytėti, turi kojas, bet nevaikšto.
8Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki.
9Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas.
10Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas.
11Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra.
12VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus: jis palaimins Izraelio namus, jis palaimins Aarono namus,
13jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES – ir prastuolius, ir didžiūnus.
14Tepadaugina jus VIEŠPATS, jus ir jūsų palikuonis.
15Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo.
16Dangūs – VIEŠPATIES dangūs, bet žemę jis davė žmogui.
17Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę.
18Mes, gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius. Šlovinkite VIEŠPATĮ!