1Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:
2„Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau! Ne, mano įžadų sūnau!
3Nedalyk savo stiprybės moterims nė savo jėgų karalių naikintojoms.
4Vynas – ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,
5kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia, ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.
6Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, o vyną – žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.
7Tegeria, teužmiršta savo skurdą ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.
8Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių.
9Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“
10Koks retas radinys – sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
13Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
14Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
15Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
16Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
17Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
18Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
19Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
20Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
21Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.
23Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
25Stiprybė ir orumas – jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio – malonus pamokymas.
27Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
29„Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
30Žavumas – apgaulė, o grožis – migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
31Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!