1Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.
2Karaliaus rūstybė – tarsi liūto riaumojimas; kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.
3Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.
4Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
5Žmogaus širdies užmojai – gilūs vandenys, protingas žmogus gali jų semtis.
6Daugelis laiko save geros valios žmonėmis, bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?
7Teisus žmogus elgiasi dorai; laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!
8Kai karalius atsisėda į teismo sostą, jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.
9Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį. Esu švarus, be nuodėmės!“
10Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais – abejais bjaurisi VIEŠPATS.
11Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.
12Ir girdinčią ausį, ir matančią akį – abi VIEŠPATS padarė.
13Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi; laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.
14„Nieko verta, nieko verta“, – sako pirkėjas, o nueidamas puikuojasi.
15Aukso ir brangakmenių gausu, bet išmintingos lūpos – brangiausias papuošalas.
16Paimk drabužį laidavusio už atėjūną, ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę.
17Duona, gauta per apgaulę, saldi, bet vėliau burna taps pilna žvyro.
18Užmojai subręsta per pasitarimus; kariauk protingai apsvarstydamas.
19Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas; todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.
20Kas keikia savo tėvą ir motiną, to žibintas užges visiškoje tamsoje.
21Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta.
22Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“ Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.
23Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI, nesąžiningos svarstyklės yra negeros.
24VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius; tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?
25Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ – paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.
26Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius ir kulia juos kuliamuoju ratu.
27Žmogaus gyvybės alsavimas – VIEŠPATIES žibintas, apreiškiantis visas jo būties gelmes.
28Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas palaikomas teisumo.
29Jaunuolių papuošalas – jėga, o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.
30Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.