1Ateityje bus taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalvų ir bus aukštesnis už kalnus. Tautos plūs jo link,
2daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais“. Iš Siono ateis mokymas ir iš Jeruzalės VIEŠPATIES žodis.
3Jis išspręs daugelio tautų ginčus, išspręs galingų, nors ir tolimų tautų bylas. Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.
4Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių VIEŠPATIES lūpos!
5Nors visos tautos žengia, kiekviena dėl savo dievų, o mes žengsime dėl VIEŠPATIES, mūsų Dievo, per amžių amžius.
6„Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – sutelksiu šlubuosius, surinksiu išblaškytuosius ir tuos, kuriuos nuliūdinau.
7Šlubuosius padarysiu Likučiu, išblaškytuosius – galinga tauta. VIEŠPATS jiems viešpataus Siono kalne nuo dabar amžinai“.
8O Migdal Edere, o Siono kalvos dukterie! Tau grįš ankstesnė valdžia, dukters Jeruzalės karalystė.
9Ko gi dabar taip aimanuoji? Ar nebeturi karaliaus? Ar žuvo tavo patarėjas, kad tave surėmė gimdyvės skausmai?
10Raitykis ir vaitok kaip gimdyvė, Siono dukterie, nes turi dabar išeiti iš miesto ir likti po atviru dangumi. Tu nueisi į Babiloną ir ten būsi išgelbėta; ten VIEŠPATS išpirks tave iš tavo priešų rankų.
11Tikrai daug tautų susirinko prieš tave, sakydamos: „Tebūna ji išniekinta, Siono griuvėsiuose tesigano mūsų akys!“
12Bet jos nežino VIEŠPATIES minčių, nesuvokia jo užmojo, nes jis surinko jas kaip pėdus į klojimą.
13Pakilk ir kulk, Siono dukterie, nes duosiu tau geležies ragus ir parūpinsiu vario kanopas. Tu sutrypsi daug tautų ir paskirsi jų grobį VIEŠPAČIUI, jų turtus – visos žemės Viešpačiui.
14Dabar apsisaugok mūrais, Bat Gadera! „Mes apsiausti!“ Jie smogia lazda į žandą Izraelio valdovui.