Bible

Power Up

Your Services with User-Friendly Software

Try RisenMedia.io Today!

Click Here

Luke 22

:
Lithuanian - KAN
1 Buvo arti Neraugintosios duonos šventė, vadinama Velykomis.
2 Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, tačiau bijojo liaudies.
3 O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną Dvylikos.
4 Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip išduoti.
5 Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.
6 Judas apsiėmė ir pradėjo ieškoti progos išduoti jiems Jėzų taip, kad minia nesužinotų.
7 Taip atėjo Neraugintosios duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį.
8 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę“.
9 Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“
10 Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui iki namų, į kuriuos jis užsuks,
11 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’
12 Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite“.
13 Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.
14 Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo.
15 Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas.
16 Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“.
17 Paėmęs taurę, jis padėkojo ir tarė: „Imkite ir dalykitės.
18 Sakau jums, nuo šiol nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“.
19 Ir paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“.
20 Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris jus išliejamas.
21 Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.
22 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduoda!“
23 Tuomet apaštalai pradėjo teirautis vienas kito, kas gi galėtų šitai padaryti.
24 Tarp kilo ginčas, kuris galėtų būti laikomas didžiausiu.
25 Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir valdovai liepia vadinti save geradariais.
26 Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas.
27 Katras yra vyresnis kuris sėdi stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.
28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,
29 todėl jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas.
30 Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.
31 Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius.
32 Bet meldžiuosi tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų; o tu sutvirtėjęs stiprink brolius!“
33 Petras atsiliepė: „Viešpatie, pasiruošęs kartu su tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“
34 Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs“.
35 Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be apavo?“ Jie atsakė: „Nieko netrūko“.
36 Tada jis tęsė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.
37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: Jis bus priskaitytas prie piktadarių; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą“.
38 Apaštalai tarė: „Viešpatie, štai čia pora kalavijų“. Jis atsakė: „Gana!“
39 Išėjęs ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai.
40 Atėjus į vietą, jis įspėjo: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“
41 Jis atsitolino nuo maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:
42 „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“
43 Jam pasirodė dangaus angelas ir sustiprino.
44 Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.
45 Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos liūdesio užmigusius.
46 Jis tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“
47 Jam bekalbant, pasirodė būrys, o priekyje ėjo vienas Dvylikos Judas. Jis prisiartino prie Jėzaus jo pabučiuoti.
48 Jėzus jam tarė: „Judai, pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų?“
49 Jėzaus bičiuliai, matydami, kas bus, paklausė: „Viešpatie, gal kirsti kalaviju?“
50 Vienas puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį.
51 Bet Jėzus sudraudė: „Liaukitės! Gana!“ Ir, palietęs tarno ausį, išgydė ją.
52 Atėjusiems jo suimti aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir seniūnams jis pasakė: „Ar koks plėšikas, kad išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais?!
53 Kai būdavau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Taip! Dabar atėjo jūsų valanda, tamsybių siautėjimas“.
54 Suėmę Jėzų, jie nusivedė ir atvedė į vyriausiojo kunigo rūmus. Petras sekė tolo.
55 Kiemo viduryje žmonės susikūrė ugnį ir susėdo ratu. Petras atsisėdo kartu.
56 Viena tarnaitė, pamačiusi sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir pasakė: „Ir šitas buvo kartu su juo“.
57 Bet jis išsigynė: „Moterie, nepažįstu jo!“
58 Netrukus kažkas kitas, pamatęs, tarė: „Ir tu esi jų“. Petras atkirto: „Ką tu, žmogau! Tik jau ne aš!“
59 Maždaug po valandos dar kažin kas ėmė atkakliai tvirtinti: „Tikrai šitas buvo su juo! Juk jis galilėjietis!“
60 Petras atsakė: „Žmogau, nesuprantu, tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.
61 Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi“.
62 Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko.
63 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi jo ir mušė.
64 Uždengę jam akis, jie klausinėjo: „Pranašauk, kas tave užgavo!“
65 Ir visaip kitaip įžeidinėjo jį.
66 Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tarybą
67 ir reikalavo: „Jei tu Mesijas, tai prisipažink mums!“ Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite,
68 o jei paklausiu, man neatsakysite.
69 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje“.
70 Tada jie visi sujudo klausti: „Tai tu esi Dievo Sūnus?“ O jis atsakė: „Jūs pasakėte, kad Esu!“
71 Tuomet jie tarė: „Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome jo paties lūpų!“