Job 11
1 Tada Cofaras Naamatietis atsakydamas tarė:
2 „Argi žodžių tvanas turėtų likti be atsakymo? Nejau plepus vyras turėtų būti teisus?
3 Argi tavo tauškalai turėtų mus nutildyti? Nejau tau tyčiojantis nebus kam tavęs sugėdinti?
4 Juk tu sakai: ‘Mano mokymas tyras, aš buvau nekaltas Dievo akyse!’
5 Bet jei Dievas prakalbėtų, jis pats atvertų tau savo lūpas
6 ir apsakytų tau savo išminties paslaptis! Juk išmintis yra daugeriopa! Tad žinok, kad Dievas iš tavęs mažiau reikalauja, negu verta tavo kaltė.
7 Argi gali suvokti Dievo paslaptį? Argi gali išžvalgyti Visagalio gelmes?
8 Jos gilesnės už dangų, ir ką tu gali padaryti? Jos gilesnės už Šeolą, ir ką tu sužinosi?
9 Jos nusidriekusios ilgiau už žemę ir plačiau už jūrą.
10 Jeigu jis praeina ar uždaro į kalėjimą, ar pašaukia į teismą, tai kas gali jį sulaikyti?
11 Juk jis žino, kas yra veidmainiai, ir mato nedorybę. Tad nejau jos neatpažintų?
12 Argi kvailas žmogus įgis supratimo, o laukinė asilė pagimdys žmogų?
13 Jei širdį kreipsi teisingai, tai savo rankas tiesi jo link.
14 Jei tavyje slypi nedorybė, pašalink ją ir neleisk neteisybei gyventi tavo palapinėje.
15 Iš tikrųjų tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi saugus ir nebebijosi.
16 Tada užmirši savo vargus arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis.
17 Tavo gyvenimas bus šviesesnis už vidurdienį, o tamsiausios gyvenimo valandos švies kaip aušra.
18 Tu jausiesi saugus, nes turėsi vilties; Dievas saugos tave, ir tu saugiai ilsėsiesi.
19 Gulsiesi, ir nebus tau ko bijoti, daugelis stengsis tau įtikti.
20 O nedorųjų akys apsiblaus, kelio išsigelbėti jie rasti nepajėgs. Jų vienintelė viltis – laukti mirties“.