Zechariah 5
1 Vėl pakėliau akis ir regėjau skraidantį ritinį.
2 ‘Ką matai?’ – paklausė jis. Atsakiau: ‘Matau skraidantį ritinį! Jo ilgis dvidešimt uolekčių ir plotis dešimt uolekčių’.
3 Tuomet jis man paaiškino: ‘Tai prakeikimas, kuris tvyro ant viso krašto veido. Pasak įrašo vienoje jo pusėje, kas tik vagia, tas bus atskirtas, ir pasak įrašo kitoje pusėje, kas melagingai prisiekia, tas bus atskirtas.
4 Aš jį pasiunčiau, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis. – Jis įeis į vagies namus ir į namus kiekvieno, melagingai prisiekiančio mano vardu. Jis apsistos tuose namuose ir sunaikins jų sienojus ir akmenis’.
5 Tuomet su manimi kalbėjęsis angelas priėjo ir tarė man: ‘Pakelk akis ir pažiūrėk į tai, kas išeina!’ –
6 ‘Kas gi tai?’ – paklausiau. Jis tarė: ‘Tai krepšys, kuris išeina’. Ir paaiškino: ‘Tai jų kaltė visame krašte’.
7 Tuomet buvo nukeltas švino dangtis, ir štai krepšio viduje sėdi moteris!
8 Jis tarė: ‘Tai Nedorybė’. Jis įstūmė ją atgal į krepšio vidų ir užvožė krepšio angą švino svarsčiu.
9 Pakėliau akis ir regėjau dvi besiartinančias moteris. Jų sparnuose buvo vėjas, o jų sparnai tarsi gandro sparnai, ir jos pakėlė krepšį tarp dangaus ir žemės.
10 Tuomet paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kur gi jos neša tą krepšį?’
11 Jis atsakė man: ‘Pastatyti jam buveinę Šinaro krašte. Kai ji bus pastatyta, jos ten padės krepšį ant stovo’.