1Giesmė. Koracho sūnų psalmė. Choro vadovui. Pagal mahalat leanotą Hemano Ezeracho maskilas.
2VIEŠPATIE Dieve, mano Gelbėtojau, dieną ir naktį tavęs šaukiuosi.
3Išgirsk mano maldą, klausykis mano pagalbos šauksmo,
4nes tiek daug nelaimių mane apniko, kad atsidūriau ant Šeolo slenksčio.
5Žmonės mano, kad aš toks, kuriam lemta žengti į kapą; aš bejėgis
6kaip paliktas tarp mirusiųjų, kaip kape gulintys užmuštieji, kaip tie, kurių daugiau nebeatmeni, nes jie atskirti nuo tavo pagalbos.
7Įstūmei mane į patį kapo dugną, į tamsią jo gelmių prarają.
8Tavo pyktis mane baisiai slegia, ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos.
9Atstūmei nuo manęs visus mano pažįstamus, padarei jiems mane šlykštų; aš įkalintas ir nebegaliu išeiti.
10Mano akys temsta iš širdgėlos; šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, kasdieną, tiesiu į tave rankas melsdamasis.
11Argi stebuklus tu darai mirusiesiems? Nejau šešėliai kelsis tavęs šlovinti?
12Argi apie tavo gerumą bus pasakojama kape, o apie tavo ištikimybę Pražūties vietoje?
13Nejau tavo stebuklai apsakomi mirties tamsybėse, o tavo teisumas – užmaršties šalyje?
14O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs, kas rytą tave sveikina mano malda.
15O VIEŠPATIE, kodėl mane atstumi? Kodėl slepi savo veidą nuo manęs?
16Nuo jaunystės kenčiu ir esu prie mirties. Tavo baimės našta mane pribloškia,
17tavo įniršis mane sukrečia, tavo siaubas mane naikina.
18Lyg potvynis jie skandina mane visą dieną, apstoja iš visų pusių.
19Tu padarei, kad manęs vengia draugas ir kaimynas; kur tik aš, ten visuomet tamsu.