1Choro vadovui. Pagal gititą. Koracho sūnų psalmė.
2Kokios mielos tavo buveinės, Galybių VIEŠPATIE!
3Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų; mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
4Net žvirblis randa namus ir kregždė lizdą savo jaunikliams prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE, mano Karaliau ir mano Dieve.
5Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose, visada šlovindami tave giesme!
6Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje, kurio širdis pakeliui į Siono kalną.
7Jie eina per Bakos slėnį, ir slėnis tampa jiems šaltinių vieta, tartum ankstyvieji lietūs būtų pripildę jį palaimos.
8Eidami jie stiprėja; jie matys Dievą Sione.
9O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą; klausykis, Jokūbo Dieve!
10Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą, pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!
11Juk viena diena tavo kiemuose vertesnė už tūkstantį bet kur kitur. Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio, negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse.
12Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas; jis teikia malonę ir garbę. VIEŠPATS nešykšti nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi.
13Galybių VIEŠPATIE, koks laimingas žmogus, kuris tavimi pasitiki!