1Choro vadovui. Pagal Jedutūną. Dovydo psalmė.
2Tikrai ramiai laukia Dievo mano siela, iš jo ateina man išganymas.
3Tikrai yra jis mano Uola ir mano išganymas, mano užuovėja; niekada nedrebėsiu.
4Kiek ilgai jūs visi puldinėsite žmogų, norėdami jį sutriuškinti, lyg jis būtų pašlijusi siena ar griūvanti tvora?
5Tikrai jie sąmokslauja taikydamiesi išstumti jį iš jo aukštos vietos. Jie mėgaujasi melais, laimina burna, bet širdimi keikia.
6Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela, nes iš jo ateina man viltis.
7Tikrai jis yra mano Uola ir mano išganymas, mano užuovėja; niekada nedrebėsiu.
8Dievas – mano išganymas ir garbė, mano stiprybės uola; mano užuovėja yra Dieve.
9Pasitikėk juo visados, mano tauta! Išliekite savo širdis jo Artume, jis mūsų užuovėja!
10Žmonės – tik migla, mirtingieji – tik tariamybė. Visi sudėti ant svarstyklių, jie tesvertų mažiau už miglą.
11Nepasitikėkite smurtu, nesudėkite tuščių vilčių į plėšikavimą! Net jeigu turtai ir didėtų, neprisiriškite prie jų širdimi.
12Vienąsyk Dievas kalbėjo, dusyk girdėjau, kad galybė yra Dievo
13ir kad ištikima meilė yra tavo, Viešpatie. Juk tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.