Psalms 57
1 Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas, jam pabėgus nuo Sauliaus į olą.
2 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs, nes pas tave ieškau prieglobsčio. Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos, kol praeis šėlstančios audros.
3 Šaukiuosi Dievo Aukščiausiojo, Dievo, kuris manimi rūpinasi.
4 Tesiunčia jis pagalbą iš dangaus ir teišgelbsti mane; tesugėdina tuos, kurie mane mindo. Tesiunčia Dievas savo gerumą ir ištikimybę.
5 Guliu kniūbsčias tarp priešų lyg ryjančių liūtų; jų dantys – ietys ir strėlės, o jų liežuviai – aštrūs kalavijai.
6 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visai žemei!
7 Jie paspendė pinkles po mano kojomis, norėdami mane pagauti; jie man iškasė duobę, bet patys į ją įkrito.
8 Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima; giedosiu ir šlovinsiu tave!
9 Pabusk, mano siela! Pabuskite, arfa ir lyra! Aš pažadinsiu aušrą.
10 Tautose dėkosiu tau, Viešpatie, giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių.
11 Juk tavo gerumas didis kaip dangus, o ištikimybė siekia debesis.
12 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visoje žemėje!