1Išteisink mane, Dieve, apgink mano bylą prieš nedorus žmones; nuo klastingo ir nesąžiningo žmogaus gelbėk mane.
2Juk tu esi Dievas – mano tvirtovė; tad kodėl mane palikai?
3Kodėl turiu vaikštinėti liūdnas, engiamas priešo?
4Siųsk savo šviesą ir tiesą, ir teveda jos mane, teparveda mane prie tavo šventojo kalno į tavo buveinę!
5Tada žengsiu prie Dievo aukuro pas savo didžio džiaugsmo Dievą ir šlovinsiu tave lyra, Dieve, mano Dieve.
6Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą.