1Psalmė. Dovydo. Giesmė Šventyklos pašventinimo iškilmėms.
2Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai ir neleidai džiūgauti mano priešams.
3Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve, ir tu mane išgydei.
4VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo, nes su visais buvau pakeliui į kapą, bet tu sulaikei mane nuo mirties.
5Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI, jo ištikimieji, prisiminkite, koks jis šventas, ir dėkokite jam!
6Jo įniršis tęsiasi tik akimirką, o gerumas – visą gyvenimą. Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra.
7Kai man sekdavosi, sakydavau: „Niekad nesvyruosiu!“
8Savo gerumu, VIEŠPATIE, tu pastatei mane kaip nenugalimą kalną, bet tu nugręžei savo veidą, ir aš drebėjau iš baimės.
9Tavęs, VIEŠPATIE, šaukiausi, savo Dievo pagalbos maldavau:
10„Kokia tau nauda iš mano mirties, iš mano žengimo į kapą? Nejau dulkės šlovins tave ar skelbs tavo ištikimybę?
11Išgirsk mane, VIEŠPATIE, ir būk man maloningas! VIEŠPATIE, padėk man!“
12Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu, nuvilkai man ašutinę ir apjuosei džiaugsmu,
13kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę. VIEŠPATIE, tu mano Dievas, tau dėkosiu per amžius!