1Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą.
3Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai
4be jokio kalbesio ir be jokių žodžių. Negirdėti jų balso,
5bet žinia skamba visoje žemėje, jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių. Danguose jis pastatė palapinę saulei.
6Lyg nuotaka ji išeina iš už savo jungtuvių užuolaidos ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu.
7Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį, o jos kelias veda prie kito galo; nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.
8VIEŠPATIES Įstatymas tobulas jis atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai teisingi, – jie paprastus žmones padaro išmintingus.
9VIEŠPATIES įstatai teisūs; jie džiugina širdį; VIEŠPATIES įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos.
10Pagarbi Dievo baimė tyra; ji amžinai ištikima. VIEŠPATIES sprendimai tikri ir visiškai teisūs,
11brangintini labiau už auksą, net rinktinį auksą, saldesni už medų, net gryniausią korio medų.
12Be to, jie pamoko tavo tarną; kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį.
13Kas gali pastebėti savo klaidas? Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu!
14Apsaugok mane ir nuo tyčinių nuodėmių, neleisk joms manyje viešpatauti! Tada aš būsiu tobulas ir laisvas nuo sunkaus nusižengimo.
15Tegu tau patinka mano žodžiai ir mano mintys, VIEŠPATIE, mano Uola ir mano Atpirkėjau!