1Choro vadovui. Dovydo. Kvailys sau sako širdyje: „Dievo nėra!“ Tokie sugedę, jie daro šlykščius darbus; nėra nė vieno, kuris darytų gera.
2VIEŠPATS žvelgia žemyn iš dangaus į žmoniją, norėdamas pamatyti, ar yra kas protingas ir ieškantis Dievo.
3Visi nuklydę, visi panašiai sugedę; nėra nė vieno, kuris darytų gera, nė vienui vieno.
4„Argi jie nežino, visi tie nedorėliai? Jie ryja mano tautą, ji – jų ryjama duona – ir VIEŠPATIES niekada nesišaukia“.
5Ten, kur nereikėtų bijoti, jie drebės iš baimės, nes VIEŠPATS yra su teisiąja karta.
6Jūs norite sužlugdyti vargšo viltis, bet jo užuovėja yra VIEŠPATS.
7O, kad ateitų iš Siono išganymas Izraeliui! Kai VIEŠPATS parves į namus savo tautą, Jokūbas džiūgaus, Izraelis bus laimingas.