1Štai dar Saliamono patarlių, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.
2Dievui teikia garbę paslaptys, o karaliams – esmės atskleidimas.
3Kaip dangaus aukštybės bei žemės gelmės, taip ir karalių širdis neištiriama.
4Pašalinęs nuodegas nuo sidabro, sidabrakalys turi medžiagos indui.
5Pašalinus nedorėlį nuo karaliaus, jo sostas bus grįstas teisumu.
6Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje ir neužimk didžiūnų vietos.
7Juk geriau, kad tau būtų sakoma: „Slinkis aukščiau!“ – negu būti pažemintam kilmingųjų akivaizdoje. Ką tavo akys matė,
8neskubėk nešti į teismą, bet pagalvok, ką vėliau darysi, kai tavo artimas tave sugėdins?
9Svarstyk savo atvejį su artimu, bet kito žmogaus paslapties neatskleisk,
10kad jis, tai nugirdęs, tavęs nesugėdintų, ir tu neįgytum blogo vardo amžinai.
11Mintis, šmaikščiai laiku išreikšta, kaip sidabru inkrustuoti aukso obuoliai.
12Kaip aukso žiedas ar aukso puošmena yra išminčiaus papeikimas paklusniai ausiai.
13Kaip sniego vėsa pjūties meto kaitroje yra patikimas pasiuntinys jį siuntusiam; jis pakelia šeimininko dvasią.
14Kaip debesys ir vėjas, kurie neatneša lietaus, yra žmogus, kuris pažada dovaną, bet jos neduoda.
15Kantrumu teisėjas gali būti palenktas, o lipšnus liežuvis gali perlaužti kaulą.
16Kai užtinki medaus, valgyk tik tiek, kiek reikia, antraip persisotinęs turėsi jį išvemti.
17Į savo kaimyno namus kojos dažnai nekelk, kad jam neįgristum ir netaptum nekenčiamu.
18Kaip vėzdas, kalavijas ar aštri strėlė yra žmogus, melagingai liudijantis prieš artimą.
19Kaip klibąs dantis ar raiša koja yra pasitikėjimas apgaviku nelaimėje.
20Kaip actas ant žaizdos yra žmogus, dainuojantis dainas kenčiančiai širdžiai. Kaip kandis drabužį ar kirmėlė medį, taip skausmas graužia žmogaus širdį.
21Jei tavo priešas alkanas, pavalgydink jį duona; jei ištroškęs, pagirdyk vandeniu;
22nes taip jam krausi žarijas ant galvos, ir VIEŠPATS tau atlygins.
23Šiaurys supučia lietų, o apkalbantis liežuvis – piktus žvilgsnius.
24Geriau gyventi kampe ant stogo negu erdviuose namuose su priekabia žmona.
25Kaip šaltas vanduo išdžiūvusiai gerklei, taip gera žinia iš tolimo krašto.
26Doras žmogus, krūpčiojantis prieš nedorėlį, yra kaip sudrumsta versmė ar užterštas šaltinis.
27Negera valgyti per daug medaus nė ieškoti vis didesnės garbės.
28Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.