1Abdijo regėjimas. Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Edomą: – Girdėjome pranešimą iš VIEŠPATIES, pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms: „Kilkite! Kilkime į karą prieš jį!“
2Tikėk manimi! Padarysiu tave mažiausią tarp tautų. Tu būsi visiškai paniekintas.
3Įžūli širdis apakino tave, gyvenantį uolų plyšiuose, turintį būstą aukštumose. Sakai savo širdyje: „Kas gali mane nulaipinti žemėn?“
4Nors skraidytumei aukštai kaip erelis, nors tavo lizdas būtų sukrautas tarp žvaigždžių, nulaipinsiu tave iš ten, – tai VIEŠPATIES žodis.
5Jei vagys ateitų pas tave ar plėšikai nakčia, kaip tu galėtumei būti taip sunaikintas? Argi jie nevogtų tik tiek, kiek jiems gana? Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų išrankų?
6Kaip buvo apiplėštas Ezavas ir išnaršytos jo sankaupos!
7Prie sienos nustūmė tave visi tavo sąjungininkai; tave apgavo, prislėgė tavo bičiuliai; valgantieji tavo duoną paspendė tau spąstus. To jis visiškai nesupranta!
8Argi tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – nesunaikinsiu išminčių Edome ir supratimo Ezavo kalne?
9Temane, tavo galiūnai praras drąsą, ir bus sunaikinti visi iki vieno Ezavo kalne.
10Už žudynes ir smurtą, padarytą tavo broliui Jokūbui, rausi iš gėdos ir būsi sunaikintas amžinai.
11Tą dieną, kai laikeisi nuošaliai, tą dieną, kai svetimieji nešėsi jo turtus ir svetimšaliai ėjo pro jo vartus bei metė burtą dėl Jeruzalės, tu irgi buvai kaip vienas iš jų.
12Neturėjai džiaugtis jo nelaime savo brolio dieną; neturėjai džiūgauti dėl Judo žmonių jų žuvimo dieną; neturėjai išdidžiai kalbėti kančios dieną!
13Neturėjai eiti pro mano tautos vartus jų nedalios dieną; bent neturėjai džiaugtis Judo nelaime jo nedalios dieną; neturėjai grobti jo nuosavybės jo nedalios dieną!
14Neturėjai stotis ant kryžkelių jo pabėgėlių žudyti; neturėjai išduoti jo išlikusiųjų jo kančios dieną!
15VIEŠPATIES diena jau arti visoms tautoms! Kaip tu darei, taip ir tau bus daroma; tavo darbai kris ant tavo galvos.
16Kaip jūs gėrėte mano šventajame kalne, taip gers ir visos tautos be perstojo. Jos gers ir prisigers, lyg jų niekada nebūtų buvę.
17Bet Siono kalne prisiglaus išlikusieji, ir kalnas bus šventas; Jokūbo namai iškraustys tuos, kurie buvo juos iškraustę.
18Jokūbo namai taps ugnimi, Juozapo namai – liepsna, o Ezavo namai – ražienomis; jie padegs jas ir suris. Neišliks nė vienas iš Ezavo namų, nes VIEŠPATS taip pasakė!
19Gyvenantys Negebe užims Ezavo kalną, o gyvenantys Šefeloje – filistinų kraštą. Jie užims Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o Benjaminas užims Gileadą.
20Izraelio tremtiniai, esantys Halache, užims Finikiją ligi pat Sareptos, o Jeruzalės tremtiniai, esantys Sefarade, užims Negebo miestus.
21Išgelbėtojai kops į Siono kalną valdyti Ezavo kalno, o karalystė bus VIEŠPATIES!