Job 23
1 Tada Jobas atsakydamas tarė:
2 „Mano skundas vis dar kartus. Nepaisant mano dejonės, jo ranka sunki.
3 O, kad žinočiau, kur jį rasti, kaip nueiti į jo buveinę!
4 Su juo bylinėčiausi, išdėčiau jam visas savo kančias.
5 Noriu žinoti, kokiais žodžiais jis man atsakytų, ir pasvarstyti, ką jis man sakytų.
6 Nejau byloje su manimi jis savo didžią jėgą naudotų? Ne! Man kalbant jis klausytųsi.
7 Ten doras žmogus galėtų su juo svarstyti, ir mano Teisėjas amžinai išteisintų.
8 Eidamas į priekį jo nerandu, o atgal – negaliu pastebėti.
9 Kairėje jis slepiasi, tik negaliu rasti; gręžiuosi į dešinę, bet negaliu jo matyti.
10 Bet jis žino kiekvieną mano žingsnį! Teištiria mane ugnimi, išeisiu tarsi grynas auksas.
11 Koja kojon ėjau su juo nenukrypdamas į šalį, ir laikiausi jo parodyto kelio.
12 Nepasitraukiau nuo jo ištartų įsakymų, branginau širdyje jo žodžius.
13 Nusprendžia jis vienas, ir kas gali jį atkalbėti? Ką tik nori, tą jis ir daro.
14 Jis įvykdys, ką man lemia; daug tokių užmojų jis gali turėti.
15 Užtat sutrinku nuo jo Artumo; kai pamąstau, drebu iš baimės.
16 Dievas atėmė man drąsą, Visagalis sukėlė man baimę.
17 O, kad galėčiau pradingti tamsybėje, ir tamsus debesis uždengtų man veidą!