1Taip kalba VIEŠPATS: „Laikykitės teisingumo ir būkite dori, nes greitai ateis mano išganymas, greitai ims reikštis mano dorumas.
2Palaimintas žmogus, kuris tai daro, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi, švenčia šabą, jo neišniekindamas, ir sergstisi bet kokio pikto darbo“.
3Svetimšalis, atėjęs pas VIEŠPATĮ, tenesako: „ VIEŠPATS tikrai išskirs mane iš savo tautos“. Eunuchas tenekalba: „Štai aš – medis nudžiūvėlis“.
4Juk taip kalba VIEŠPATS: „Eunuchams, švenčiantiems mano šabus, noriai darantiems tai, kas man patinka, ir besilaikantiems mano Sandoros,
5aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose paminklą ir vardą, vertingesnį už sūnus ir dukteris, duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą.
6Ir svetimšalius, ateinančius pas VIEŠPATĮ, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano Sandoros,
7aš nuvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu juos savo maldos Namuose. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano aukuro, nes mano Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“.
8Tai žodis Viešpaties DIEVO, kuris renka Izraelio išblaškytuosius: „Aš surinksiu per jį ir daugiau kitų, be jūsų, kurie jau esate surinkti“.
9Jūs, visi lauko žvėrys, ateikite prisiėsti, jūs, visi miško žvėrys!
10Mano sargai – akli, jie visi nieko nepastebi. Jie – kurti šunys, negalintys loti; tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti.
11Jie rajūs šunys, jiems niekuomet negana, jie – piemenys be išmanymo; visi jie eina savais keliais, kiekvienas paiso vien savo naudos.
12„Ateikite, – sako, – aš atnešiu vyno! Paūžkime, gerdami stiprųjį gėrimą; kaip šiandien, taip bus ir rytoj, ir net dar smagiau“.