1Žodis, kurį Amoco sūnus Izaijas matė regėjime apie Judą ir Jeruzalę.
2Ateityje atsitiks taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus aukštesnis už kalvas. Visos tautos plūs jo link;
3daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, ir kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais“. Iš Siono ateis mokymas ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės.
4Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti.
5O Jokūbo namai! Ateikite, ir gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje!
6Palikote savo tautos kelius, Jokūbo namai! Juk jie pilni kerėtojų iš Rytų, žynių kaip pas filistinus; jie perėmė svetimšalių papročius!
7Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso, neaprėpiami jų lobiai; jų kraštas pilnas žirgų, nesuskaičiuojami jų vežimai.
8Jų kraštas pilnas stabų, jie garbina savo rankų darbą – tai, ką jų pačių rankos padarė.
9Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas; neatleisk jiems!
10Lįsk giliai tarp uolų, užsidenk dulkėmis nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo.
11Įžūlus marusis turės nuleisti akis, žmonių išdidumas bus pažemintas. Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.
12Juk Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo dieną prieš visa, kas išdidu ir įžūlu, kas išpuikę ir kas bus pažeminta:
13prieš visus Libano kedrus, aukštus ir didingus, ir visus Bašano ąžuolus;
14prieš visus aukštus kalnus ir visas didingas kalvas;
15prieš kiekvieną tvirtą bokštą ir kiekvieną galingą sieną;
16prieš visus Taršišo laivus ir visas eiklias valtis.
17Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas, pažemintas žmonių išdidumas. Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.
18Stabai pranyks tarsi nebuvę.
19Žmonės slėpsis kalnų olose ir žemės urvuose nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės.
20Tą dieną žmonės kurmiams ir šikšnosparniams numes sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarė garbinti.
21Jie lįs į uolų urvus ir skardžių plyšius nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės.
22O, liaukitės kliautis žmogumi! Juk jis turi tik gyvybės alsavimą! Kuo gi jis nusipelnė pagarbos?