Isaiah 15
1 Ištarmė apie Moabą. Ak, tą naktį, kai Aro miestas buvo apiplėštas, Moabas buvo sunaikintas! Ak, tą naktį, kai Kiro miestas buvo apiplėštas, Moabas buvo sunaikintas!
2 Dibono gyventojai lipa verkti į aukštumų alką. Moabo žmonės klykia iš širdgėlos dėl Nebojo ir Madebos likimo. Visų galvos plikos, visų barzdos nukirptos.
3 Žmonės gatvėse vilki ašutines, dejuoja ir verkia, ant stogų ir aikštėse visi plūsta ašaromis.
4 Hešbonas ir Elealė šaukiasi pagalbos, jų šauksmas girdėti net Jahace. Dėl to net Moabo kariai virto bailiais, jų drąsa dingo.
5 Mano širdis verkia dėl Moabo! Jo bėgliai pasiekia net Coarą, Eglat Šelišiją; vieni Luhito keliu kopia verkdami, kiti ant kelio į Horonaimus klykia iš sielvarto.
6 Ak, Nimrimų vandenys tapo tyrlaukiais! Pievos išdžiūvusios, žolė nuvytusi, nebėra jokios žalumos.
7 Todėl žmonės savo labą gabena, visą susikrautą turtą gabena į kitą Gluosnių sausvagės pusę.
8 Ak, visame Moabo krašte girdėti klyksmo aidai! Ligi pat Eglaimų miesto tas verksmas, net ligi Beer Elimų miesto tas dejavimas.
9 Ak, plūsta krauju Dimono vandenys! Bet aš užleisiu dar didesnę negandą ant Dimono: liūtus ant bėglių iš Moabo ir ant pasiliekančių krašte!