1Dėk ragą prie lūpų! Tarsi vanagas virš VIEŠPATIES Namų įsikūrė nelaimė, nes jie sulaužė mano Sandorą ir buvo neištikimi mano mokymui.
2Jie šaukia man: ‘Mūsų Dieve! Mes, Izraelis, tave pažįstame!’
3Izraelis atmetė tai, kas gera; priešas jį persekios.
4Jie rinkosi karalius, bet ne per mane, skyrė didžiūnus, bet be mano žinios. Iš sidabro ir aukso pasidarė stabų savo pačių pražūčiai.
5Atmečiau tavo veršį, Samarija! Užsidegiau įniršiu ant jų! Kiek ilgai jie nepajėgs atgauti savo nekaltumo?
6Juk tai kyla iš Izraelio; jį padarė meistras, bet tai ne Dievas. Į šukes sudaužytas bus Samarijos veršis!
7Jie sėja vėją, todėl pjaus audrą. Javų šiaudai be varpų negali duoti miltų, o jei ir duotų, juos surytų svetimieji.
8Izraelis jau prarytas; dabar jie tarp tautų – kaip nereikalingas indas.
9Juk jie ėjo į Asiriją kaip vienišas laukinis asilas, o Efraimas samdėsi meilužius.
10Nors jie samdo tautas, dabar aš pats juos surinksiu, ir greitai jie raitysis po karalių ir didžiūnų našta.
11Efraimas gausino aukurus, kad išpirktų nuodėmę, bet aukurai jam tapo proga nusidėti.
12Nors surašau jam daugybę pamokymų, jie laikomi nepriimtinais.
13Jie aukoja rinktines skerdžiamąsias aukas ir valgo aukų mėsą, bet VIEŠPATS jų nepriima. Dabar jis atmins jų kaltę ir nubaus už nuodėmes. Jie turės grįžti į Egiptą!
14Izraelis užmiršo savo Kūrėją ir prisistatė rūmų, Judas pagausino įtvirtintų miestų, bet aš pasiųsiu ugnį ant jo miestų ir surysiu jo tvirtoves.