1Išgirskite tai, kunigai! Įsidėmėkite, Izraelio namai! Klausykitės, karaliaus rūmai! Juk jūs turite rūpintis teisingumu, bet tapote spąstais Micpoje, ant Taboro užmestu tinklu
2ir Šitimuose giliai iškasta duobe. Nubausiu juos visus.
3Efraimą aš pažinojau, ir Izraelis nebuvo nuo manęs paslėptas, bet dabar, Efraimai, tu elgiesi kaip kekšė, o Izraelis ištvirkęs.
4Jų darbai neleidžia jiems grįžti pas savo Dievą, kekšystės dvasia juose įsigalėjusi, ir jie nepažįsta VIEŠPATIES.
5Izraelio išdidumas liudija prieš jį, ir Efraimas klumpa dėl savo kaltės, o Judas klumpa drauge su jais.
6Tuomet su savo avimis ir galvijais jie eis ieškoti VIEŠPATIES, bet neras, nes jis pasitraukė nuo jų.
7Jie tapo neištikimi VIEŠPAČIUI, pagimdę pavainikius. Jaunatis dabar praris juos drauge su jų laukais.
8Pūskite ragą Gibėjoje, trimitą Ramoje! Skelbkite pavojų Bet Avene: ‘Benjaminai, pasižiūrėk atgal!’
9Efraimas bausmės dieną virs tyrlaukiais. Skelbiu Izraelio giminėms, kas tikrai įvyks.
10Judo galiūnai tapo lygūs perkeliantiems laukų ribas; išliesiu ant jų savo pyktį kaip vandenį.
11Efraimas nuengtas ir teismo sutriuškintas dėl to, kad sąmoningai ėjo paskui melą.
12Tarsi kandis esu Efraimui, tarsi puvimas Judo namams.
13Kai Efraimas pamatė savo ligą, o Judas – savo žaizdą, Efraimas kreipėsi į Asiriją ir siuntė pasiuntinius pas didįjį karalių. Bet jis negali jūsų pagydyti ar užgydyti jūsų žaizdos,
14nes Efraimui aš esu tarsi liūtas ir Judo namams tarsi liūto jauniklis. Aš pats draskysiu ir eisiu sau, aš nusinešiu, ir niekas neišgelbės.
15Aš pasitrauksiu, kol jie suvoks savo kaltę ir ieškos mano veido. Vargdami jie maldaus mano malonės: