Zephaniah 1
1 VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Sofonijui, – sūnui Kušio, sūnui Gedalijos, sūnui Amarijos, sūnui Chizkijo, – Jozijo, sūnaus Amono, Judos karaliaus, dienomis.
2 „Aš naikinte sunaikinsiu viską iš šalies, – sako VIEŠPATS.
3 – Sunaikinsiu žmones ir gyvulius; sunaikinsiu dangaus skrajūnus bei jūros žuvis ir suklupimo kliuvinius su nedorėliais; ir aš iškirsiu žmones iš šalies, – sako VIEŠPATS.
4 – Aš ištiesiu savo ranką į Judą ir į visus Jeruzalės gyventojus; aš iškirsiu iš šitos vietos Baalo likutį ir kemarų vardą su kunigais;
5 ir tuos, kurie ant stogų garbina dangaus kariuomenę; ir tuos, kurie garbina, kurie prisiekia VIEŠPAČIU ir prisiekia Malkamu;
6 ir tuos, kurie nusisukę nuo VIEŠPATIES; ir tuos, kurie neieškojo VIEŠPATIES ir nesiteiravo apie jį.
7 Nutilk Viešpaties DIEVO akivaizdoje; nes čia pat VIEŠPATIES diena; nes VIEŠPATS paruošė auką, jis pakvietė savo svečius.
8 Ir VIEŠPATIES aukos dieną atsitiks, kad aš nubausiu kunigaikščius ir karaliaus vaikus, ir visus, vilkinčius keistais drabužiais.
9 Tą pačią dieną aš nubausiu visus, šokančius per slenkstį, pripildančius savo valdovų namus smurto ir apgaulės.
10 Ir tą dieną įvyks, – sako VIEŠPATS, – kad bus šauksmo garsas nuo Žuvų vartų ir kauksmas nuo antrųjų, ir didelė griūtis nuo kalvų.
11 Kaukite, Maktešo gyventojai, nes pakirsta visa prekiautojų tauta; iškirsti visi, nešiojantys sidabrą.
12 Ir tuo metu įvyks, kad aš apieškosiu Jeruzalę žvakėmis ir nubausiu žmones, sėdinčius ant savo nuosėdų, sakančius savo širdyje: ‘VIEŠPATS nedarys nei gera, nei pikta’.
13 Todėl jų turtai taps grobiu ir jų namai tuštuma; jie statys namus, bet negyvens juose; jie sodins vynuogynus, bet negers jų vyno.
14 Arti didžioji VIEŠPATIES diena, ji arti ir labai skuba, – VIEŠPATIES dienos balsas; ten karčiai šauks galiūnas.
15 Ta diena – rūstybės diena, suspaudimo ir sielvarto diena, niokojimo ir nusiaubimo diena, tamsos ir niūrumo diena, debesų ir tirštos tamsos diena,
16 trimito ir pavojaus signalo diena prieš aptvertus miestus ir prieš aukštuosius bokštus.
17 Aš atnešiu žmonėms sielvartą, kad jie vaikščios kaip akli, nes nusidėjo prieš VIEŠPATĮ; jų kraujas bus išlietas kaip dulkės, o jų kūnas – kaip mėšlas.
18 Nei jų sidabras, nei jų auksas negalės jų išgelbėti VIEŠPATIES rūstybės dieną; bet visa šalis bus praryta jo pavydo ugnimi; nes jis greitai atsikratys visais gyvenančiais šalyje“.