Song of Solomon 6
1 Kur nuėjo tavo mylimasis, o gražiausioji tarp moterų? Kur pasuko tavo mylimasis, kad galėtume jo ieškoti su tavimi?
2 Mano mylimasis nuėjo žemyn į savo sodą, prie kvapniųjų augalų lysvių, ganyti soduose ir skinti lelijų.
3 Aš esu savo mylimojo, ir mano mylimasis yra mano; jis gano tarp lelijų.
4 Tu esi graži, o mano meile, kaip Tirca, miela kaip Jeruzalė, siaubinga kaip kariuomenė su vėliavomis.
5 Nukreipk savo akis nuo manęs, nes jos mane nugalėjo; tavo plaukai kaip kaimenė ožkų, pasirodančių nuo Gileado.
6 Tavo dantys kaip kaimenė avių, kurios eina aukštyn iš maudyklės; kurių kiekviena veda dvynukus, ir tarp jų nei vienos nėra bergždžios.
7 Kaip granato skiltis yra tavo smilkiniai tarp tavo garbanų.
8 Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergelių be skaičiaus.
9 Bet tik viena yra mano balandėlė, mano nesuterštoji; ji savo motinos vienintelė, ji savo gimdytojos rinktinė. Dukterys ją matė ir ją laimino; taip, karalienės ir sugulovės – ir jos ją gyrė.
10 Kas yra ta, kuri žvelgia tolyn kaip rytas, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė ir siaubinga kaip kariuomenė su vėliavomis?
11 Aš nuėjau žemyn į riešutų sodą pasižiūrėti slėnio vaisių, pažiūrėti, ar vynmedis veši, ar išsprogo granatmedžiai.
12 Aš nesuvokiau, kaip mano siela mane padarė kaip Aminadabo vežimus.
13 Sugrįžk, sugrįžk, o šulamiete! Sugrįžk, sugrįžk, kad pažiūrėtume į tave. Ką gi jūs šulamietėje matysite? Tarsi dviejų kariuomenių būrį.