Bible

1 Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktas būti apaštalu, išskirtas Dievo evangelijai 2 (kurią jis iš anksto buvo pažadėjęs per savo pranašus šventuosiuose Raštuose) 3 apie jo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris pagal kūną tapo iš Dovydo sėklos 4 ir pagal šventumo dvasią paskelbtas galingu Dievo Sūnumi per prisikėlimą iš numirusių, 5 per kurį mes gavome malonę ir apaštalystę dėl klusnumo tikėjimui tarp visų tautų, dėlei jo vardo, 6 tarp kurių ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašauktieji; 7 visiems, esantiems Romoje, Dievo mylimiesiems, pašauktiems būti šventaisiais: malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. 8 Pirmiausiai aš dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, kad apie jūsų tikėjimą yra kalbama visame pasaulyje. 9 Nes Dievas, kuriam aš tarnauju savo dvasia jo Sūnaus evangelijoje, yra mano liudytojas, kad be paliovos visuomet miniu jus savo maldose, 10 prašydamas, kad pagaliau jau kaip nors sėkmingai atvykčiau pas jus Dievo valia. 11 Nes aš trokštu jus pamatyti, idant galėčiau jums duoti kokią dvasinę dovaną tuo tikslu, kad būtumėte įtvirtinti, 12 tai yra, kad kartu su jumis pasiguosčiau bendru jūsų ir mano tikėjimu. 13 Na, o aš nenoriu, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys, jog daug kartų ketinau ateiti pas jus (bet ligi šiolei buvau sukliudytas), kad ir tarp jūsų turėčiau šiek tiek vaisių, kaip ir tarp kitų pagonių. 14 Esu skolininkas tiek graikams, tiek barbarams; tiek išmintingiems, tiek neišmintingiems. 15 Taigi kiek manyje yra, esu pasiruošęs skelbti evangeliją ir jums, esantiems Romoje. 16 Nes aš nesigėdiju Kristaus evangelijos, kadangi ji yra Dievo jėga išgelbėjimui – kiekvienam, kuris tiki; pirma žydui ir taip pat graikui. 17 Nes joje yra apreikštas Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą; kaip yra parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu“. 18 Kadangi Dievo rūstybė yra apreikšta iš dangaus prieš kiekvieną bedievystę ir neteisumą žmonių, kurie tiesą užgniaužia neteisumu; 19 todėl kad tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, juose yra apreikšta, nes Dievas jiems tai parodė. 20 Nes neregimi jo dalykai – jo amžinoji jėga ir Dievystė – yra aiškiai matomi nuo pasaulio sutvėrimo, suprantami pagal tai, kas padaryta; todėl jie nepateisinami; 21 nes pažinę Dievą, jie nešlovino jo kaip Dievo nei buvo dėkingi; bet tapo tušti savo sumanymais, ir jų kvaila širdis aptemo. 22 Dėdamiesi esą išmintingi, jie tapo kvaili 23 ir negendančio Dievo šlovę iškeitė į atvaizdą, panašų į gendančio žmogaus, paukščių, keturkojų žvėrių ir šliaužiojančių būtybių. 24 Todėl ir Dievas per jų pačių širdžių geidulius paliko juos nešvarumui, kad tarpusavyje gėdintų savo pačių kūnus; 25 kurie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino bei tarnavo sutvėrimui daugiau negu Kūrėjui, kuris yra palaimintas per amžius. Amen. 26 Dėl šios priežasties Dievas paliko juos begėdiškoms aistroms; nes netgi jų moterys iškeitė prigimtinę paskirtį į tą, kuri yra priešinga prigimčiai; 27 taip pat ir vyrai, palikę prigimtinę moters paskirtį, degė geiduliais vienas kitam: vyrai su vyrais darydami tai, kas nepridera, ir už savo nuklydimą gaudami savyje tą atlygį, kuris tinkamas. 28 Ir kaip jie savo pažinime nenorėjo išlaikyti Dievo, Dievas perdavė juos netikusiam protui, daryti tai, kas nėra tinkama; 29 būdami pripildyti visokio neteisumo, paleistuvystės, nedorumo, godulystės, piktavališkumo; kupini pavydo, žmogžudystės, ginčų, suktybės, pagiežingumo; liežuvautojai, 30 šmeižikai, nekenčiantys Dievo, pikti, išdidūs, pagyrūnai, išradėjai to, kas pikta, neklusnūs tėvams, 31 be supratimo, sandorų laužytojai, be prigimtinės meilės, nesutaikomi, negailestingi; 32 kurie, žinodami Dievo teismą, kad visa tai darantys yra verti mirties, ne tik tą daro, bet ir mėgaujasi tais, kurie tai daro.