Psalms 89
1 O VIEŠPATIE, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiausi tavo akivaizdoje;
2 tegul mano malda ateina tavo akivaizdon; palenk savo ausį mano šauksmui;
3 nes mano siela pilna vargų; ir mano gyvybė artėja prie kapo.
4 Aš priskaičiuotas prie nužengiančių į duobę; aš kaip bejėgis žmogus;
5 laisvas tarp mirusiųjų, kaip užmuštieji, kurie guli kape, kurių tu nebeatsimeni; jie nuo tavo rankos atkirsti.
6 Tu paguldei mane į žemiausią duobę, į tamsą, į gelmes.
7 Mane sunkiai užgulusi tavo rūstybė, ir man sukėlei sielvartą visomis savo bangomis. Sela.
8 Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus; mane padarei jiems bjaurastimi; esu uždarytas ir negaliu išeiti.
9 Mano akis gedi dėl sielvarto; kasdien šaukiausi tavęs, VIEŠPATIE, ištiesiau į tave savo rankas.
10 Ar tu parodysi stebuklus mirusiesiems? Ar mirusieji kelsis ir girs tave? Sela.
11 Ar tavo mielaširdystė bus skelbiama kape arba tavo ištikimybė – pražūtyje?
12 Ar bus žinomi tavo stebuklai tamsoje ir tavo teisumas užmiršimo šalyje?
13 Bet aš tavęs, o VIEŠPATIE, šaukiausi; ir rytą mano malda pasitiks tave.
14 Kodėl tu, VIEŠPATIE, atstumi mano sielą? Kodėl slepi nuo manęs savo veidą?
15 Aš nuvargęs ir esu pasiruošęs mirti nuo pat jaunystės; kentėdamas tavo siaubus esu suglumintas.
16 Per mane eina tavo įnirtinga rūstybė; tavo siaubai atkirto mane.
17 Jie kas dieną ėjo aplink mane kaip vanduo; jie kartu apsupo mane.
18 Tu atitolinai nuo manęs mylėtoją ir draugą, ir mano pažįstamus į tamsą.