1Gelbėk mane, o Dieve; nes vandenys atėjo iki mano sielos.
2Nugrimzdau į gilų dumblą, nėra kur atsistoti; įėjau į gilius vandenis, kur srovės užliejo mane.
3Aš nuvargau bešaukdamas; išdžiūvo mano gerklė; išseko mano akys belaukiant mano Dievo.
4Daugiau nei mano galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia; galingi yra tie, kurie nori mane sunaikinti, neteisėtai būdami mano priešais; tada aš grąžinau tai, ko nebuvau paėmęs.
5O Dieve, tu žinai mano kvailystę; ir mano nuodėmės nepaslėptos nuo tavęs.
6Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia tavęs, o Viešpatie, kariuomenių DIEVE; tenebūna sugluminami dėl manęs tie, kurie ieško tavęs, o Izraelio Dieve.
7Kadangi dėl tavęs pakenčiau priekaištus; gėda apdengė mano veidą.
8Svetimas tapau savo broliams ir pašalinis savo motinos vaikams.
9Nes tavo namų uolumas suėdė mane; ir priekaištai tų, kurie tau priekaištauja, krito ant manęs.
10Kai verkiau ir baudžiau savo sielą pasninku, tai buvo, kad man priekaištautų.
11Taip pat padariau ašutinę savo drabužiu; ir tapau jiems patarle.
12Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane; ir aš buvau girtuoklių daina.
13Bet aš, mano malda yra tau, o VIEŠPATIE, priimtinu metu; o Dieve, savo gailestingumo gausybėje išgirsk mane, savo išgelbėjimo tiesoje.
14Išvaduok mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau; tebūsiu išvaduotas iš tų, kurie manęs nekenčia, ir iš gilių vandenų.
15Teneužlieja manęs vandens srovė ir tenepraryja manęs gelmė, ir tenesučiaupia duobė viršum manęs savo burnos.
16Išgirsk mane, o VIEŠPATIE; nes gera tavo mielaširdystė; gręžkis į mane pagal savo mylinčių gailestingumų gausybę.
17Ir neslėpk savo veido nuo savo tarno; nes esu bėdoje; skubiai išklausyk mane.
18Priartėk prie mano sielos ir atpirk ją; dėl mano priešų išvaduok mane.
19Tu žinai mano priekaištą, mano gėdą ir mano negarbę; mano priešininkai visi tavo akivaizdoje.
20Priekaištai sudaužė mano širdį; aš pilnas sunkumo; aš laukiau, kad kas pasigailėtų, bet nei vieno nebuvo, ir guodėjų, bet nesuradau.
21Jie davė man tulžies maistui; ir man ištroškus jie man davė gerti acto.
22Tepavirsta jų stalas jų akivaizdoje spąstais; ir tai, kas turėtų būti jų gerovė, tepavirsta žabangomis.
23Teaptemsta jų akys, kad jie neregėtų; ir padaryk, kad jų strėnos nuolat svyruotų.
24Išliek ant jų savo pasipiktinimą, ir tavo rūstus pyktis tenutveria juos.
25Jų buveinė teištuštėja; ir niekas tenegyvena jų palapinėse.
26Nes jie persekioja tą, kurį tu sumušei; ir jie kalba skausmui tų, kuriuos tu sužeidei.
27Pridėk neteisybę prie jų neteisybės; ir teneįeina jie į tavo teisumą.
28Tebūna jie išdildyti iš gyvųjų knygos ir tenebūna užrašomi su teisiaisiais.
29Bet aš esu vargšas ir sielvartaujantis; tavo išgelbėjimas, o Dieve, tepastato mane aukštai.
30Aš girsiu Dievo vardą giesme ir jį aukštinsiu dėkojimu.
31Ir tai VIEŠPAČIUI patiks labiau už jautį ar jautuką, turintį ragus ir nagus.
32Nuolankieji tai matys ir džiaugsis; ir gyvens širdis jūsų, kurie ieškote Dievo.
33Nes VIEŠPATS girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.
34Tegul jį giria dangus ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.
35Nes Dievas išgelbės Sioną ir pastatys Judos miestus; kad jie ten gyventų ir turėtų tai kaip nuosavybę.
36Ir jo tarnų sėkla tai paveldės; o jo vardą mylintys ten gyvens.