Psalms 128
1 VIEŠPATIE, atsimink Dovydą ir visus jo vargus;
2 kaip jis prisiekė VIEŠPAČIUI ir pasižadėjo galingajam Jokūbo Dievui:
3 „Aš tikrai neisiu į savo namų padangtę ir nelipsiu į savo lovą;
4 neduosiu miego savo akims ar snaudulio savo akių vokams,
5 kol nesurasiu vietos VIEŠPAČIUI, buveinės galingajam Jokūbo Dievui “.
6 Štai mes girdėjome apie ją Efratoje; mes ją radome miško laukuose.
7 Mes eisime į jo padangtes; mes garbinsime prie jo pakojo.
8 Pakilk, o VIEŠPATIE, į savo poilsį; tu ir tavo stiprybės skrynia.
9 Tegul tavo kunigai apsivelka teisumu; ir tavo šventieji tešaukia iš džiaugsmo.
10 Dėl savo tarno Dovydo nenugręžk veido tavo pateptojo.
11 VIEŠPATS prisiekė Dovydui tiesoje; nuo jos jis nenusisuks: „Iš tavo kūno vaisiaus aš pasodinsiu į tavo sostą.
12 Jei tavo vaikai laikysis mano sandoros ir mano liudijimo, kurių juos mokysiu, tai ir jų vaikai per amžius sėdės tavo soste“.
13 Nes VIEŠPATS išsirinko Sioną; jis jo troško savo buveinei.
14 „Tai yra mano poilsis per amžius, čia aš gyvensiu, nes jo troškau.
15 Jo maistą gausiai palaiminsiu; jo vargšus pasotinsiu duona.
16 Taip pat jo kunigus apvilksiu išgelbėjimu; o jo šventieji garsiai šauks iš džiaugsmo.
17 Ten duosiu apsipumpuruoti Dovydo ragui; aš paruošiau savo pateptajam žibintą.
18 Jo priešus apvilksiu gėda; bet ant jo spindės jo karūna“.