Proverbs 1
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės;
2 išminčiai ir pamokymui pažinti, supratimo žodžiams suvokti,
3 priimti pamokymą išminties, teisingumo, teismo ir bešališkumo;
4 paikiesiems suteikti gudrybės, jaunuoliui – pažinimo ir apdairumo.
5 Išmintingasis išklausys ir daugiau pasimokys; ir suprantantis gaus išmintingų patarimų;
6 kad suprastų patarlę ir aiškinimą, išmintingųjų žodžius ir jų paslaptingus pasakymus.
7 VIEŠPATIES baimė yra pažinimo pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymą.
8 Mano sūnau, klausyk savo tėvo pamokymo ir nepalik savo motinos įstatymo;
9 nes jie bus grožio papuošalas tavo galvai ir grandinėlė aplink tavo kaklą.
10 Mano sūnau, jei tave vilioja nusidėjėliai, nesutik.
11 Jei jie sako: „Eikš su mumis, tykokime kraujo, slapta be priežasties sėlinkime prie nekaltojo;
12 prarykime juos gyvus, kaip kapas, ir sveikus kaip tuos, kurie nužengia į duobę;
13 mes rasime visokio brangaus turto, pripildysime savo namus grobio;
14 savo burtą mesk tarp mūsų, vieną piniginę turėkime visi“;
15 mano sūnau, nevaikščiok keliu su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako;
16 nes jų kojos bėga į pikta ir skuba kraują pralieti.
17 Tikrai veltui tiesiamas tinklas visiems paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo; jie slapta tykoja savo pačių gyvybės.
19 Tokie yra keliai kiekvieno, kuris godus pelno, kuris atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia lauke; ji gatvėse ištaria savo balsą;
21 ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose, vartų ertmėse, mieste ji taria savo žodžius, sakydama:
22 „Paikieji, kaip ilgai mylėsite paikybę? Ir kaip ilgai išjuokėjai mėgausis išjuokimu ir kvailiai nekęs pažinimo?
23 Gręžkitės į mano pabarimą; štai aš jums išliesiu savo dvasią, duosiu jums pažinti savo žodžius.
24 Kadangi šaukiau, o jūs atsisakėte; ištiesiau savo ranką, ir niekas nekreipė dėmesio;
25 bet jūs visus mano patarimus pavertėte nieku ir nenorėjote nei vieno mano pabarimo;
26 tai ir aš juoksiuosi iš jūsų nelaimės, tyčiosiuosi, kai ateis jums baimė;
27 kai ateis jums baimė lyg suniokojimas ir ateis jūsų sunaikinimas kaip viesulas; kai ant jūsų užeis sielvartas ir didelis skausmas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu; jie anksti manęs ieškos, bet neras manęs;
29 todėl, kad jie nekentė pažinimo ir nepasirinko VIEŠPATIES baimės;
30 jie nenorėjo nei vieno mano patarimo, jie paniekino visus mano pabarimus.
31 Todėl jie valgys savo pačių kelio vaisių ir pasisotins savo pačių sumanymais.
32 Nes paikųjų nusigręžimas juos nužudys ir kvailųjų klestėjimas juos sunaikins.
33 Bet kas manęs klauso, tas saugiai gyvens ir bus ramus, nebijodamas pikto“.