Philippians 2
1 Taigi jei yra koks nuraminimas Kristuje, jei kokia meilės paguoda, jei kokia Dvasios bendrystė, jei kokie viduriai ir gailestingumai,
2 tai išpildykite mano džiaugsmą, kad būtumėte tos pačios minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi, vieningo nusiteikimo.
3 Niekas tenebūna daroma per ginčą ar tuščią garbę; bet su nusižeminimu kiekvienas telaiko kitą aukštesniu už save.
4 Nei vienas tenežiūri dėl savęs, bet kiekvienas taipogi dėl kitų.
5 Tebūna šis nusiteikimas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje,
6 kuris, būdamas Dievo pavidalu, nelaikė apiplėšimu būti lygiu Dievui,
7 bet pats save numenkino ir prisiėmė tarno pavidalą, ir tapo panašus į žmones;
8 ir pavidalu rastas kaip žmogus, jis nusižemino ir tapo paklusnus iki mirties – iki kryžiaus mirties.
9 Todėl Dievas jį labai ir išaukštino ir davė jam vardą, kuris yra aukščiau kiekvieno vardo;
10 kad Jėzaus vardui lenktųsi kiekvienas kelis iš to, kas danguje, ir to, kas žemėje, ir to, kas po žeme;
11 ir kad kiekvienas liežuvis išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, Dievo Tėvo šlovei.
12 Todėl, mano mylimieji, kaip visada paklusote, ne tik kai esu pas jus, bet dar daugiau dabar man nesant pas jus, vykdykite savo pačių išgelbėjimą su baime ir drebėjimu.
13 Nes tai Dievas, kuris veikia jumyse ir norėti, ir daryti iš jo gero noro.
14 Viską darykite be murmėjimų ir ginčų,
15 kad būtumėte nepeiktini ir nekenkiantys Dievo sūnūs, nepriekaištingi tarpe nedoros ir iškrypusios tautos, tarp kurios jūs spindite kaip šviesos pasaulyje;
16 laikydamiesi gyvenimo žodžio; kad aš galėčiau džiaugtis Kristaus dieną, jog nebėgau veltui nei veltui netriūsiau.
17 Taip, ir jei esu aukojamas ant jūsų tikėjimo aukos ir tarnystės, aš džiaugiuosi ir džiūgauju su jumis visais.
18 Dėl to paties ir jūs džiaukitės bei džiūgaukite su manimi.
19 Bet aš pasitikiu Viešpačiu Jėzumi netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad ir aš būčiau gerai paguostas, sužinojęs jūsų būklę.
20 Nes neturiu nei vieno taip nusiteikusio, kuris iš prigimties rūpintųsi jūsų būkle.
21 Nes visi ieško savo, o ne to, kas Jėzaus Kristaus.
22 Bet jūs žinote jo išmėginimą, kad, kaip sūnus su tėvu, jis tarnavo su manimi evangelijoje.
23 Todėl tikuosi greitai jį pasiųsti, kai tik pamatysiu, kaip man eisis.
24 Bet pasitikiu Viešpačiu, kad ir aš pats netrukus ateisiu.
25 Aš dar pamaniau, yra būtina jums pasiųsti Epafroditą, mano brolį ir bendradarbį, ir bendrakareivį, bet jūsų pasiuntinį ir patarnautoją mano reikmėms.
26 Nes jis jūsų visų pasiilgo ir buvo labai nuliūdęs, nes jūs girdėjote, kad jis buvo susirgęs.
27 Nes iš tikrųjų jis sirgo būdamas arti mirties; bet Dievas jo pasigailėjo; ir ne tik jo, bet ir manęs, kad neturėčiau sielvarto po sielvarto.
28 Todėl dar rūpestingiau jį pasiunčiau, kad vėl jį pamatę džiaugtumėtės ir kad aš būčiau mažiau nuliūdęs.
29 Todėl priimkite jį Viešpatyje su visu džiaugsmu; ir laikykite tokius garbėje;
30 nes dėl Kristaus darbo jis buvo arti mirties, nepaisydamas savo gyvybės, kad užpildytų jūsų tarnavimo man trūkumą.