1Taigi jei yra koks nuraminimas Kristuje, jei kokia meilės paguoda, jei kokia Dvasios bendrystė, jei kokie viduriai ir gailestingumai,
2tai išpildykite mano džiaugsmą, kad būtumėte tos pačios minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi, vieningo nusiteikimo.
3Niekas tenebūna daroma per ginčą ar tuščią garbę; bet su nusižeminimu kiekvienas telaiko kitą aukštesniu už save.
4Nei vienas tenežiūri dėl savęs, bet kiekvienas taipogi dėl kitų.
5Tebūna šis nusiteikimas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje,
6kuris, būdamas Dievo pavidalu, nelaikė apiplėšimu būti lygiu Dievui,
7bet pats save numenkino ir prisiėmė tarno pavidalą, ir tapo panašus į žmones;
8ir pavidalu rastas kaip žmogus, jis nusižemino ir tapo paklusnus iki mirties – iki kryžiaus mirties.
9Todėl Dievas jį labai ir išaukštino ir davė jam vardą, kuris yra aukščiau kiekvieno vardo;
10kad Jėzaus vardui lenktųsi kiekvienas kelis iš to, kas danguje, ir to, kas žemėje, ir to, kas po žeme;
11ir kad kiekvienas liežuvis išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, Dievo Tėvo šlovei.
12Todėl, mano mylimieji, kaip visada paklusote, ne tik kai esu pas jus, bet dar daugiau dabar man nesant pas jus, vykdykite savo pačių išgelbėjimą su baime ir drebėjimu.
13Nes tai Dievas, kuris veikia jumyse ir norėti, ir daryti iš jo gero noro.
14Viską darykite be murmėjimų ir ginčų,
15kad būtumėte nepeiktini ir nekenkiantys Dievo sūnūs, nepriekaištingi tarpe nedoros ir iškrypusios tautos, tarp kurios jūs spindite kaip šviesos pasaulyje;
16laikydamiesi gyvenimo žodžio; kad aš galėčiau džiaugtis Kristaus dieną, jog nebėgau veltui nei veltui netriūsiau.
17Taip, ir jei esu aukojamas ant jūsų tikėjimo aukos ir tarnystės, aš džiaugiuosi ir džiūgauju su jumis visais.
18Dėl to paties ir jūs džiaukitės bei džiūgaukite su manimi.
19Bet aš pasitikiu Viešpačiu Jėzumi netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad ir aš būčiau gerai paguostas, sužinojęs jūsų būklę.
20Nes neturiu nei vieno taip nusiteikusio, kuris iš prigimties rūpintųsi jūsų būkle.
21Nes visi ieško savo, o ne to, kas Jėzaus Kristaus.
22Bet jūs žinote jo išmėginimą, kad, kaip sūnus su tėvu, jis tarnavo su manimi evangelijoje.
23Todėl tikuosi greitai jį pasiųsti, kai tik pamatysiu, kaip man eisis.
24Bet pasitikiu Viešpačiu, kad ir aš pats netrukus ateisiu.
25Aš dar pamaniau, yra būtina jums pasiųsti Epafroditą, mano brolį ir bendradarbį, ir bendrakareivį, bet jūsų pasiuntinį ir patarnautoją mano reikmėms.
26Nes jis jūsų visų pasiilgo ir buvo labai nuliūdęs, nes jūs girdėjote, kad jis buvo susirgęs.
27Nes iš tikrųjų jis sirgo būdamas arti mirties; bet Dievas jo pasigailėjo; ir ne tik jo, bet ir manęs, kad neturėčiau sielvarto po sielvarto.
28Todėl dar rūpestingiau jį pasiunčiau, kad vėl jį pamatę džiaugtumėtės ir kad aš būčiau mažiau nuliūdęs.
29Todėl priimkite jį Viešpatyje su visu džiaugsmu; ir laikykite tokius garbėje;
30nes dėl Kristaus darbo jis buvo arti mirties, nepaisydamas savo gyvybės, kad užpildytų jūsų tarnavimo man trūkumą.