1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei Moabo lygumose prie Jordano šalia Jericho, sakydamas:
2„Įsakyk Izraelio vaikams, kad jie iš savo nuosavybės paveldo duotų levitams miestų apsigyvenimui; ir taip pat duokite levitams priemiesčius miestams aplink juos.
3Ir jie turės miestus gyvenimui juose; o jų priemiesčiai bus jų galvijams, jų turtui ir visiems jų gyvuliams.
4Ir miestų priemiesčiai, kuriuos duosite levitams, sieks nuo miesto sienos į išorę tūkstantį uolekčių aplinkui.
5Ir atmatuokite nuo miesto išorės du tūkstančius uolekčių rytinėje pusėje, du tūkstančius uolekčių pietinėje pusėje, du tūkstančius uolekčių vakarinėje pusėje ir du tūkstančius uolekčių šiaurinėje pusėje; o miestas bus viduryje; tai jiems bus miestų priemiesčiai.
6O tarp miestų, kuriuos duosite levitams, bus šeši miestai prieglobsčiui, kuriuos paskirsite užmušusiajam žmogų, kad jis ten galėtų pabėgti; ir prie jų pridėkite keturiasdešimt du miestus.
7Taigi iš viso miestų, kuriuos duosite levitams, bus keturiasdešimt aštuoni miestai; juos duosite su jų priemiesčiais.
8Ir miestai, kuriuos duosite, bus iš Izraelio vaikų nuosavybės; iš tų, kurie turi daug, duosite daug; bet iš turinčių mažai, duosite mažai; kiekvienas duos iš savo miestų levitams pagal savo paveldėtą paveldą“.
9Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
10„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems sakyk: ‘Kai pereisite per Jordaną į Kanaano šalį,
11paskirkite sau miestus, kad būtų jums prieglobsčio miestai; kad galėtų ten pabėgti užmušėjas, netyčiomis užmušęs žmogų.
12Ir jie jums bus miestai prieglobsčiui nuo keršytojo; kad žmogaus užmušėjas nemirtų, kol jis stos susirinkimo akivaizdon į teismą.
13Ir iš šitų miestų, kuriuos duosite, šešis miestus turėsite prieglobsčiui.
14Tris miestus duokite šiapus Jordano ir tris miestus duokite Kanaano šalyje, kurie bus prieglobsčio miestai.
15Šitie šeši miestai bus prieglobstis tiek Izraelio vaikams, tiek ateiviui, tiek laikinai apsigyvenusiam tarp jų; kad ten galėtų pabėgti kiekvienas, kuris netyčiomis užmuša žmogų.
16O jei jis jį muštų geležiniu įrankiu taip, kad tas mirtų, tai jis yra žmogžudys; žmogžudys tikrai bus užmuštas.
17Ir jei jis jį muštų mesdamas akmenį, nuo ko galima mirti, ir tas mirtų, tai jis yra žmogžudys; žmogžudys tikrai bus užmuštas.
18Arba jei jis jį muštų mediniu rankiniu ginklu, nuo kurio galima mirti, ir tas mirtų, tai jis yra žmogžudys; žmogžudys tikrai bus užmuštas.
19Pats kraujo keršytojas užmuš žmogžudį; jį sutikęs, jis jį užmuš.
20Bet jei jis iš neapykantos jį pastumtų ar mestų į jį tykodamas, kad tas mirtų;
21ar priešiškai nusistatęs muštų jį savo ranka, kad tas mirtų; tas, kuris jį mušė, tikrai bus užmuštas; nes jis yra žmogžudys; kraujo keršytojas užmuš žmogžudį, jį sutikęs.
22Bet jei jis pastumtų jį netikėtai, nenusistatęs priešiškai, ar mestų ant jo ką nors netykodamas,
23ar jo nepastebėjęs užmestų ant jo kokį nors akmenį, nuo kurio galima mirti, taip, kad jis mirtų, bet nebuvęs jo priešas nei nesiekęs jam pakenkti;
24tuomet susirinkimas teis tarp užmušėjo ir kraujo keršytojo pagal šituos teismus;
25ir susirinkimas išgelbės užmušėją iš kraujo keršytojo rankos, ir susirinkimas jį sugrąžins į jo prieglobsčio miestą, į kurį jis buvo pabėgęs; ir jis jame pasiliks iki mirties aukščiausiojo kunigo, kuris buvo pateptas šventu aliejumi.
26Bet jei užmušėjas kada nors išeis už jo prieglobsčio miesto ribos, į kurį jis buvo pabėgęs;
27ir kraujo keršytojas aptiks jį už jo prieglobsčio miesto ribų, ir kraujo keršytojas nužudys užmušėją; tai jis nebus kaltas dėl kraujo;
28kadangi anas turėjo pasilikti savo prieglobsčio mieste iki aukščiausiojo kunigo mirties; bet po aukščiausiojo kunigo mirties užmušėjas sugrįš į savo nuosavybės žemę.
29Taigi šitie dalykai jums bus teismo įstatas per jūsų kartas visose jūsų buveinėse.
30Kas užmuš žmogų, pagal liudininkų burną žudikas bus užmuštas; bet vienas liudininkas neliudys prieš jokį asmenį, kad priverstų jį mirti.
31Be to, neimkite atsiteisimo už gyvybę žudiko, kuris yra kaltas mirtimi; bet jis tikrai bus užmuštas.
32Ir neimkite atsiteisimo už pabėgusį į savo prieglobsčio miestą, kad jis sugrįžtų gyventi šalyje iki kunigo mirties.
33Taip jūs neteršite šalies, kurioje esate; nes kraujas – jis suteršia šalį; ir šalis negali būti apvalyta nuo joje pralieto kraujo, tik krauju to, kuris jį praliejo.
34Todėl neterškite šalies, kurioje jūs apsigyvensite, kurioje aš gyvenu; nes aš, VIEŠPATS, gyvenu tarp Izraelio vaikų’“.