1Tą dieną, tautai klausantis, skaitė iš Mozės knygos; o joje buvo rasta parašyta, kad joks amonietis ir moabietis niekada teneįeina į Dievo susirinkimą;
2nes jie nepasitiko Izraelio vaikų su duona ir vandeniu, bet pasamdė prieš juos Balaamą, kad jis juos prakeiktų; tačiau mūsų Dievas prakeikimą pakeitė į palaiminimą.
3Na, o įvyko, kad išklausę įstatymą jie atskyrė nuo Izraelio visą mišrią daugybę.
4O prieš tai kunigas Eljašibas, prižiūrintis mūsų Dievo namų kambarius, buvo Tobijos giminaitis;
5ir buvo jam paruošęs didelį kambarį, kur anksčiau sudėdavo maisto aukas, smilkalus, indus ir javų, jauno vyno bei aliejaus dešimtines, įsakytas duoti levitams, giesmininkams ir durininkams; ir kunigų aukas.
6Bet per visą tą laiką aš nebuvau Jeruzalėje; nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais aš atėjau pas karalių ir po kiek tai dienų gavau iš karaliaus leidimą;
7ir, atvykęs į Jeruzalę, sužinojau apie pikta, kurį Eljašibas padarė Tobijai, paruošdamas jam kambarį Dievo namų kiemuose.
8Ir mane tai labai liūdino; todėl aš išmečiau laukan iš kambario visus Tobijos namų daiktus.
9Paskui įsakiau, ir jie apvalė kambarius; ir ten atgal sunešiau Dievo namų indus su maisto aukomis ir smilkalais.
10Ir sužinojau, kad levitų dalis jiems nebuvo duota; nes levitai ir giesmininkai, atliekantys darbą, buvo pabėgę kiekvienas į savo lauką.
11Tada ginčijausi su valdovais ir sakiau: „Kodėl apleisti Dievo namai?“ Ir juos surinkau ir pastačiau į jų vietą.
12Tada visa Juda atnešė į lobynus javų, jauno vyno ir aliejaus dešimtines.
13Ir aš paskyriau lobynams saugotojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų; o po jų buvo Matanijos sūnaus Zakūro sūnus Hananas; nes jie buvo laikomi ištikimais, ir jų tarnyba buvo išdalinti savo broliams.
14Atsimink dėl šito mane, o mano Dieve, ir neištrink mano gerų darbų, kuriuos esu padaręs savo Dievo namams ir jų tarnyboms.
15Tomis dienomis mačiau Judoje kai kuriuos, mindančius vyno spaustuvus per sabatą ir įnešančius pėdus, ir kraunančius ant asilų; taip pat vyną, vynuoges, figas ir visokias naštas, kurias jie per sabato dieną gabeno į Jeruzalę; ir aš liudijau prieš juos tą dieną, kai jie pardavinėjo maistą.
16Ten joje gyveno ir Tyro žmonės, kurie atgabendavo žuvies bei visokių prekių ir per sabatą parduodavo Judos vaikams ir Jeruzalėje.
17Tada aš vaidijausi su Judos kilmingaisiais ir jiems sakiau: „Kas tai per piktadarystė, kurią jūs darote ir suteršiate sabato dieną?
18Argi taip nedarė jūsų tėvai ir argi mūsų Dievas neužleido ant mūsų ir ant šito miesto visos šitos nelaimės? Tačiau jūs, suteršdami sabatą, užtraukiate dar daugiau rūstybės Izraeliui“.
19Ir įvyko, kai tik Jeruzalės vartai prieš sabatą pradėjo temti, aš įsakiau užrakinti vartus ir įpareigojau, kad jų neatidarytų iki po sabato; ir pastačiau kai kuriuos iš savo tarnų prie vartų, kad sabato dieną nebūtų įnešta jokia našta.
20Taip pirkliai ir visokių prekių pardavėjai vieną ar du kartus nakvojo už Jeruzalės.
21Tada aš liudijau prieš juos ir jiems pasakiau: „Kodėl nakvojate palei sieną? Jei vėl taip padarysite, aš uždėsiu ant jūsų rankas“. Nuo to laiko jie nebeateidavo per sabatą.
22Ir aš įsakiau levitams, kad apsivalytų ir ateitų vartų saugoti, kad pašvęstų sabato dieną. Atsimink mane ir dėl šito, o mano Dieve, ir pasigailėk manęs pagal savo gailestingumo didybę.
23Taip pat tomis dienomis mačiau žydus, kurie buvo vedę žmonas iš Ašdodo, iš Amono ir iš Moabo;
24o jų vaikai kalbėjo pusiau Ašdodo kalba, ir nebemokėjo kalbėti žydų kalba, bet kiekvienos tautos kalba.
25Ir aš vaidijausi su jais, keikiau juos, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau juos Dievu, sakydamas: „Neduokite savo dukterų jų sūnums nei neimkite jų dukterų savo sūnums ar sau patiems.
26Argi ne šitais dalykais nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Nors tarp daugelio tautų nebuvo jam lygaus karaliaus; jis buvo savo Dievo mylimasis, ir Dievas jį padarė karaliumi visam Izraeliui; tačiau net jį svetimšalės moterys paskatino nusidėti.
27Tad argi turėtume klausyti jūsų, kad darytume visą šitą didelę piktybę, kad nusižengtume prieš mūsų Dievą, vesdami svetimšales žmonas?“
28Ir vienas iš aukščiausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jojados sūnų buvo horoniečio Sanbalato žentas; todėl aš jį išvariau nuo savęs.
29Atsimink juos, o mano Dieve, nes jie suteršė kunigystę ir kunigystės bei levitų sandorą.
30Taip juos apvaliau nuo visų svetimšalių ir paskyriau kunigų bei levitų sargybas, kiekvieną jo darbe;
31ir dėl malkų aukos nustatytais laikais, ir dėl pirmavaisių. Atsimink mane, o mano Dieve, dėl gero.