Bible

1 Na, o pirmąją savaitės dieną, labai anksti ryte, jos atėjo prie kapo, nešdamos jų paruoštus kvapus, ir su jomis kai kurios kitos. 2 Ir jos rado akmenį nuritintą nuo kapo. 3 Ir įėjusios jos nerado Viešpaties Jėzaus kūno. 4 Ir įvyko, kai jos dėl to buvo labai sumišusios, štai šalia jų stovėjo du vyrai spindinčiais drabužiais; 5 ir kai jos išsigando ir nuleido savo veidus į žemę, jie tarė joms: „Kodėl ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? 6 Jis ne čia, bet yra prisikėlęs – prisiminkite, kaip jis jums kalbėjo, kai dar buvo Galilėjoje, 7 sakydamas: ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nuodėmingų žmonių rankas, būti nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti’“. 8 Ir jos prisiminė jo žodžius 9 ir sugrįžusios nuo kapo papasakojo visa tai vienuolikai ir visiems kitiems. 10 Tai buvo Marija Magdalietė ir Joana, ir Jokūbo motina Marija, ir kitos, buvusios su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams. 11 Bet jų žodžiai jiems atrodė kaip tuščios pasakos, ir jie netikėjo jomis. 12 Tada pakilo Petras ir nubėgo prie kapo; ir pasilenkęs žemyn jis pamatė vienas sau gulinčias drobules ir išėjo, besistebėdamas savyje tuo, kas įvyko. 13 Ir štai du iš jų tą pačią dieną ėjo į kaimą, vadinamą Emausu, kuris buvo apie šešiasdešimt stadijų nuo Jeruzalės. 14 Ir jie kalbėjosi apie visa tai, kas įvyko. 15 Ir įvyko, kad jiems besikalbant ir besvarstant prisiartino pats Jėzus ir ėjo su jais. 16 Bet jų akys buvo sulaikytos, kad jie jo nepažintų. 17 Ir jis tarė jiems: „Koks čia jūsų pasikalbėjimas vieno su kitu, kai einate ir esate nuliūdę?“ 18 Ir vienas iš jų, kurio vardas buvo Kleopas, atsakydamas jam tarė: „Ar tu vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai šiomis dienomis ten įvykusių dalykų?“ 19 Ir jis tarė jiems: „Kokių?“ Ir jie tarė jam: „Apie Jėzų iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbu ir žodžiu Dievo ir visos tautos akyse; 20 ir kaip vyriausieji kunigai ir mūsų valdovai atidavė jį, kad būtų pasmerktas miriop, ir jį nukryžiavo. 21 Bet mes tikėjome, kad tai turėjo būti tas, kuris turi atpirkti Izraelį; ir šalia viso to šiandien yra trečia diena nuo to laiko, kai tai įvyko. 22 Taip, ir kai kurios moterys iš mūsiškių mus apstulbino, kurios buvo anksti prie kapo; 23 ir neradusios jo kūno jos atėjo sakydamos, kad jos taipogi mačiusios regėjimą angelų, kurie sakė, kad jis yra gyvas. 24 O kai kurie iš esančių su mumis nuėjo prie kapo ir atrado taip, kaip moterys buvo sakiusios; bet jo jie nematė“. 25 Tada jis tarė jiems: „O kvailiai ir lėtos širdies tikėti visu tuo, ką kalbėjo pranašai! 26 Argi Kristus neturėjo šito kentėti ir įeiti į savo šlovę?“ 27 Ir pradedant nuo Mozės ir visų pranašų jis jiems iš visų Raštų išaiškino tuos dalykus apie jį. 28 Ir jie priartėjo prie kaimo, į kurį jie ėjo; o jis dėjosi einąs toliau. 29 Bet jie privertė jį, sakydami: „Pasilik su mumis, nes jau vakarėja, ir diena jau baigiasi“. Ir jis įėjo, kad pasiliktų su jais. 30 Ir įvyko, kai jis atsisėdo su jais prie valgio, jis paėmė duoną, palaimino ją, laužė ir davė jiems. 31 Ir jų akys atsivėrė, ir jie pažino jį; bet jis pranyko jiems iš akių. 32 Ir jie vienas kitam tarė: „Argi mūsų širdys nedegė mumyse, kai jis kelyje kalbėjo su mumis ir kai atvėrė mums Raštus?“ 33 Ir tą pačią valandą jie pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę, ir rado susirinkusius vienuolika ir tuos, kurie buvo su jais, 34 sakančius: „Viešpats tikrai prisikėlęs ir pasirodė Simonui“. 35 Ir jie papasakojo, kas nutiko kelyje, ir kaip jis buvo jų atpažintas duonos laužyme. 36 Ir jiems taip bekalbant, pats Jėzus atsistojo jų viduryje ir jiems sako: „Ramybė jums“. 37 Bet jie buvo siaubo apimti ir išsigandę, ir tarėsi matą dvasią. 38 Ir jis tarė jiems: „Kodėl jūs sunerimę? Ir kodėl jūsų širdyse kyla mintys? 39 Pasižiūrėkite į mano rankas ir mano kojas, kad tai aš pats, palieskite mane ir pamatykite; nes dvasia neturi mėsos ir kaulų, kaip matote mane turint“. 40 Ir taip pasakęs jis parodė jiems savo rankas ir kojas. 41 Ir jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, jis tarė jiems: „Ar turite čia kokio maisto?“ 42 Ir jie davė jam gabalą keptos žuvies ir medaus korio. 43 Ir jis tai paėmė ir valgė jų akivaizdoje. 44 Ir jis tarė jiems: „Šitie yra žodžiai, kuriuos aš jums kalbėjau, kol dar buvau su jumis, kad turi išsipildyti visa, kas surašyta apie mane Mozės įstatyme, pranašuose ir psalmėse“. 45 Tada jis atvėrė jiems supratimą, kad jie galėtų suprasti Raštus, 46 ir tarė jiems: „Taip yra parašyta ir taip reikėjo Kristui kentėti ir trečią dieną prisikelti iš mirusiųjų; 47 ir kad pradedant nuo Jeruzalės tarp visų tautų jo vardu turi būti skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas. 48 Ir jūs esate šito liudytojai. 49 Ir štai aš siunčiu ant jūsų savo Tėvo pažadą; bet jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apvilkti jėga iš aukštybių“. 50 Ir jis išvedė juos iki Betanijos, iškėlė savo rankas ir juos palaimino. 51 Ir įvyko, kol jis juos laimino, jis buvo atskirtas nuo jų ir paimtas į dangų. 52 Ir jie pagarbino jį ir su didžiu džiaugsmu sugrįžo į Jeruzalę; 53 ir nuolat buvo šventykloje, girdami ir laimindami Dievą. Amen.