Bible

1 O Nūno sūnus Jozuė siuntė iš Šitimo du vyrus slapta šnipinėti, sakydamas: „Eikite, apžiūrėkite šalį, tai yra Jerichą“. Ir jie ėjo ir atėjo į namus paleistuvės, vardu Rahaba, ir ten nakvojo. 2 Ir buvo pasakyta Jericho karaliui, sakant: „Štai naktį čia atėjo vyrai iš Izraelio vaikų, šalies ištirti“. 3 Ir Jericho karalius siuntė pas Rahabą, sakydamas: „Išvesk vyrus, atėjusius pas tave, kurie yra įėję į tavo namus; nes jie atėjo visos šalies ištirti“. 4 O ta moteris paėmė tuos du vyrus ir juos paslėpė, ir taip tarė: „Buvo atėję pas mane vyrai, bet nežinau, iš kur jie buvo; 5 ir įvyko, kad maždaug vartų užrakinimo laiku, kai buvo tamsu, tie vyrai išėjo; aš nežinau, kur tie vyrai nuėjo; skubiai juos vykitės; nes pasivysite juos“. 6 Bet ji buvo juos užvedusi ant namo stogo ir paslėpusi linų stagarais, kuriuos ji buvo išguldžiusi ant stogo. 7 O tie vyrai juos vijosi keliu į Jordaną iki brastos; ir kai tik išėjo tie, kurie juos vijosi, užrakino vartus. 8 O jiems dar neatsigulus, ji užlipo pas juos ant stogo; 9 ir tarė tiems vyrams: „Žinau, kad VIEŠPATS jums yra davęs tą šalį ir kad mus apėmė siaubas dėl jūsų, ir kad visi tos šalies gyventojai alpsta dėl jūsų. 10 Nes esame girdėję, kaip VIEŠPATS, jums išėjus iš Egipto, išdžiovino jums Raudonosios jūros vandenį; ir ką padarėte dviems anapus Jordano esantiems amoritų karaliams, Sihonui ir Ogui, kuriuos visiškai sunaikinote. 11 Ir kai tik išgirdome šiuos dalykus, sutirpo mūsų širdys, ir nei viename nebeliko drąsos dėl jūsų; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, jis yra Dievas aukštai danguje ir žemai žemėje. 12 Taigi dabar, meldžiu jus, prisiekite man VIEŠPAČIU, kadangi aš parodžiau jums gerumą, tai ir jūs parodysite gerumą mano tėvo namams ir man duosite tikrą ženklą; 13 ir kad paliksite gyvus mano tėvą, mano motiną, mano brolius ir mano seseris bei viską, ką jie turi, ir išgelbėsite mūsų gyvybes nuo mirties“. 14 Ir tie vyrai jai atsakė: „Mūsų gyvybė bus už jūsų, jei neprasitarsite apie šitą mūsų reikalą. Ir bus, kai VIEŠPATS bus mums davęs tą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi“. 15 Tada ji nuleido juos virve pro langą; nes jos namai buvo ant miesto sienos, ji gyveno ant sienos. 16 Ir ji tarė jiems: „Eikite į kalną, kad jūsų nesutiktų tie persekiotojai; ir ten slapstykitės tris dienas, kol sugrįš persekiotojai; o paskui galėsite eiti savo keliu“. 17 Ir tie vyrai jai tarė: „Mes būsime nekalti dėl šitos tavo priesaikos, kuria mus prisaikdinai. 18 Štai mums ateinant į šalį, pririšk šitą virvę iš skaisčiai raudonų siūlų prie lango, pro kurį mus nuleidai; ir surink pas save į namus savo tėvą, savo motiną, savo brolius ir visus savo tėvo namiškius. 19 Ir bus, kad kiekvienas, kuris išeis į gatvę iš tavo namų durų, jo kraujas bus ant jo galvos, o mes būsime nekalti; o jei kuri ranka būtų ant to, kuris bus su tavimi namuose, jo kraujas bus ant mūsų galvos. 20 O jei prasitarsi apie šitą mūsų reikalą, tada mes būsime laisvi nuo tavo priesaikos, kuria mus prisaikdinai“. 21 Ir ji tarė: „Tebūna tai pagal jūsų žodžius“. Ir ji išleido juos, ir jie nuėjo; ir ji pririšo skaisčiai raudoną virvę prie lango. 22 Ir jie ėjo ir atėjo į kalną ir ten pasiliko tris dienas, kol sugrįžo tie persekiotojai; o persekiotojai ieškojo jų po visą kelią, bet nerado. 23 Taip tuodu vyrai grįžo ir nulipo nuo kalno, ir perėjo, ir atėję pas Nūno sūnų Jozuę jam papasakojo viską, kas jiems atsitiko; 24 ir jie sakė Jozuei: „Tikrai VIEŠPATS atidavė į mūsų rankas visą tą šalį; nes netgi visi tos šalies gyventojai alpsta dėl mūsų“.