Joshua 6
1 O šitos yra šalys, kurias Izraelio vaikai paveldėjo Kanaano krašte, kurias jiems išdalino paveldui kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio vaikų genčių tėvų galvos.
2 Burtu buvo jų paveldas, kaip VIEŠPATS įsakė per Mozės ranką, devynioms gentims ir pusei genties.
3 Nes Mozė buvo davęs dviejų genčių ir pusės genties paveldą anapus Jordano; bet levitams jis nedavė jokio paveldo tarp jų.
4 Nes Juozapo vaikų buvo dvi gentys, Manasas ir Efraimas; todėl jie nedavė levitams jokios dalies šalyje, išskyrus miestus apsigyventi su jų priemiesčiais jų galvijams ir jų turtui.
5 Kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip Izraelio vaikai padarė, ir jie padalijo šalį.
6 Tada Judos vaikai atėjo pas Jozuę į Gilgalą; ir Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, jam tarė: „Tu žinai tai, ką VIEŠPATS kalbėjo Dievo vyrui Mozei apie mane ir tave Kadeš-Barnėjoje.
7 Aš buvau keturiasdešimties metų, kai VIEŠPATIES tarnas Mozė mane siuntė iš Kadeš-Barnėjos šalies išžvalgyti; ir jam parnešiau žinią pagal tai, kas buvo mano širdyje.
8 Tačiau mano broliai, kurie ėjo aukštyn su manimi, tirpdė tautos širdį; bet aš pilnai sekiau VIEŠPAČIU, savo Dievu.
9 Ir Mozė tą dieną prisiekė, sakydamas: ‘Tikrai ta šalis, kurią mindžiojo tavo kojos, bus amžinai tavo ir tavo vaikų paveldas, nes tu pilnai sekei VIEŠPAČIU, mano Dievu’.
10 O dabar, štai VIEŠPATS išlaikė mane gyvą, kaip jis sakė, šituos keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai VIEŠPATS pasakė šitą žodį Mozei, kol Izraelio vaikai tebeklaidžiojo dykumoje; o dabar, štai aš esu šią dieną aštuoniasdešimt penkių metų.
11 Aš šią dieną tebesu toks stiprus, koks buvau tą dieną, kai Mozė mane siuntė; kokia tąsyk buvo mano jėga, tokia ir dabar mano jėga kariauti, tiek išeiti, tiek ir įeiti.
12 Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį VIEŠPATS aną dieną kalbėjo; nes aną dieną girdėjai, kad ten esą anakų, ir kad miestai dideli ir aptverti; jei VIEŠPATS bus su manimi, tuomet aš pajėgsiu juos išvaryti, kaip VIEŠPATS sakė“.
13 Ir Jozuė palaimino jį ir davė Jefunės sūnui Kalebui paveldėjimui Hebroną.
14 Todėl Hebronas tapo Jefunės sūnaus Kalebo, kenazo, paveldu iki šios dienos, nes jis pilnai sekė VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu.
15 O Hebrono vardas anksčiau buvo Kirjat-Arba; šis Arba buvo didis žmogus tarp anakų. Ir šalis ilsėjosi nuo karo.