1Ir Jozuė surinko visas Izraelio gentis į Šechemą ir sušaukė Izraelio vyresniuosius, jo galvas, jo teisėjus bei jo pareigūnus; ir jie prisistatė Dievo akivaizdoje.
2Ir Jozuė tarė visai tautai: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Senais laikais anapus upės gyveno jūsų tėvai, tai yra Teras – Abraomo tėvas ir Nahoro tėvas, ir jie tarnavo kitiems dievams.
3Ir aš paėmiau jūsų tėvą Abraomą iš anapus upės ir jį vedžiau per visą Kanaano šalį, ir padauginau jo sėklą, ir daviau jam Izaoką.
4O Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą; o Ezavui daviau Seyro kalną, kad jį pasisavintų; bet Jokūbas ir jo vaikai nusileido į Egiptą.
5Taip pat nusiunčiau Mozę bei Aaroną ir ištikau rykštėmis Egiptą pagal tai, ką tarp jų dariau; o paskui jus išvedžiau.
6Ir aš išvedžiau jūsų tėvus iš Egipto; ir jūs atėjote prie jūros; o egiptiečiai vijosi jūsų tėvus su vežimais ir raiteliais iki Raudonosios jūros.
7Ir jiems šaukiantis VIEŠPATIES, jis pastatė tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, ir užleido ant jų jūrą, ir apdengė juos; ir jūsų akys matė, ką padariau Egipte; ir jūs ilgą laiką gyvenote dykumoje.
8Ir atvedžiau jus į šalį amoritų, gyvenusių anapus Jordano; ir jie kovojo su jumis; o aš juos padaviau į jūsų ranką, kad pasisavintumėte jų šalį; ir juos išnaikinau iš jūsų akivaizdos.
9Paskui pakilo Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, ir kariavo prieš Izraelį, ir pasiuntęs pasišaukė Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų;
10bet aš nenorėjau klausyti Balaamo; todėl jis jus vis laimino; taip jus išvadavau iš jo rankos.
11Ir jūs perėjote per Jordaną ir atėjote į Jerichą; ir Jericho žmonės, amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai kovojo prieš jus; o aš juos atidaviau į jūsų ranką.
12Ir siunčiau pirma jūsų širšes, kurios išvarė jums iš akivaizdos juos – du amoritų karalius; bet ne tavo kalaviju ir ne tavo lanku.
13Ir daviau jums šalį, dėl kurios nedirbote, ir miestus, kurių nestatėte, o juose gyvenate; jūs maitinatės iš vynuogynų ir alyvmedžių sodų, kurių nesodinote’.
14Taigi dabar bijokite VIEŠPATIES ir nuoširdumu bei tiesa jam tarnaukite; ir pašalinkite dievus, kuriems tarnavo jūsų tėvai anapus upės ir Egipte; ir tarnaukite VIEŠPAČIUI.
15O jei jums atrodo bloga tarnauti VIEŠPAČIUI, šią dieną pasirinkite, kam norite tarnauti: ar dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, buvusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje jūs gyvenate; bet aš ir mano namai, mes tarnausime VIEŠPAČIUI“.
16Ir tauta atsakydama tarė: „Apsaugok Dieve, kad paliktume VIEŠPATĮ ir tarnautume kitiems dievams;
17nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, jis yra tas, kuris išvedė aukštyn mus ir mūsų tėvus iš Egipto šalies, iš vergijos namų, ir kuris darė mūsų akyse šituos didžius ženklus ir saugojo mus visame kelyje, kuriuo ėjome, ir tarp visų tautų, per kurias perėjome;
18ir VIEŠPATS išvarė mums iš akivaizdos visas tautas, amoritus, gyvenusius šalyje; todėl mes irgi tarnausime VIEŠPAČIUI; nes jis yra mūsų Dievas“.
19O Jozuė tarė tautai: „Jūs negalite tarnauti VIEŠPAČIUI; nes jis yra šventas Dievas; jis yra pavydus Dievas; jis neatleis jūsų nusižengimų ir jūsų nuodėmių.
20Jei paliksite VIEŠPATĮ ir tarnausite svetimiems dievams, tada jis atsigręš ir darys jums pikta, ir jus sunaikins po to, kai bus jums daręs gera“.
21O tauta tarė Jozuei: „Ne; mes tarnausime VIEŠPAČIUI“.
22O Jozuė tarė tautai: „Jūs esate liudytojai prieš save, kad pasirinkote VIEŠPATĮ, jam tarnauti“. Ir jie tarė: „ Mes esame liudininkai“.
23„Todėl dabar, sako jis, pašalinkite svetimus dievus, esančius tarp jūsų, ir palenkite savo širdis į VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą“.
24Ir tauta tarė Jozuei: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balsui paklusime“.
25Taip tą dieną Jozuė sudarė su tauta sandorą ir jai paskyrė įstatą ir įsaką Šecheme.
26Ir Jozuė įrašė šituos žodžius į Dievo įstatymo knygą, paėmė didžiulį akmenį ir jį ten pastatė po ąžuolu, esančiu prie VIEŠPATIES šventovės.
27Ir Jozuė tarė visai tautai: „Štai šis akmuo bus mums liudytojas; nes jis girdėjo visus VIEŠPATIES žodžius, kuriuos jis mums kalbėjo; todėl jis bus jums liudytojas, kad neišsigintumėte savo Dievo“.
28Taigi Jozuė paleido tautą, kiekvieną į savąjį paveldą.
29Ir įvyko po šitų dalykų, kad mirė Nūno sūnus Jozuė, VIEŠPATIES tarnas, būdamas šimto dešimties metų.
30Ir jie palaidojo jį jo paveldo ribose, Timnat-Serache, esančiame Efraimo kalne, Gaašo kalvos šiaurinėje pusėje.
31Ir Izraelis tarnavo VIEŠPAČIUI per visas Jozuės dienas ir per visas dienas vyresniųjų, kurie gyveno ilgiau už Jozuę ir kurie žinojo visus VIEŠPATIES darbus, kuriuos jis buvo padaręs Izraeliui.
32O Juozapo kaulus, kuriuos Izraelio vaikai atgabeno iš Egipto, jie palaidojo Šecheme, žemės sklype, kurį Jokūbas nupirko iš Šechemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą sidabrinių; ir tai tapo Juozapo vaikų paveldu.
33Ir mirė Aarono sūnus Eleazaras; ir jie jį palaidojo kalvoje, priklausančioje jo sūnui Finehasui, kuri jam buvo duota Efraimo kalne.
34ir karaliams, esantiems kalnų šiaurėje ir lygumose į pietus nuo Kineroto, ir slėnyje, ir Doro ribose, vakaruose,
35ir kanaaniečiams rytuose ir vakaruose, amoritams, hetitams, perizams, jebusiečiams kalnuose ir hivams Hermono apačioje, Micpės šalyje.
36Ir jie išėjo, jie ir visos jų kariuomenės su jais, tiek daug liaudies, kiek gausiai yra smilčių, esančių jūros pakrantėje, su labai daug žirgų bei vežimų.
37Ir kai visi šitie karaliai susitiko, jie atėjo ir stovyklavo drauge prie Meromo vandenų, kad kovotų prieš Izraelį.
38Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Nebijok dėl jų; nes rytoj apie šitą laiką aš juos atiduosiu visus nužudytus Izraelio akivaizdon; jų žirgams perpjauk kojų gyslas ir sudegink jų vežimus ugnimi“.
39Taip Jozuė ir visa karo tauta su juo staiga atėjo prieš juos prie Meromo vandenų; ir jie juos puolė.
40Ir VIEŠPATS juos atidavė į ranką Izraelio, kuris juos sumušė ir vijosi iki didžiojo Sidono, iki Misrefot-Maimo, ir iki Micpės slėnio rytuose; ir jie mušė juos, kol jie nepaliko jiems nei vieno išlikusio.
41Ir Jozuė jiems padarė, kaip VIEŠPATS jam liepė: jų žirgams jis perpjovė kojų gyslas, o jų vežimus sudegino ugnimi.
42Ir tuo metu Jozuė apsisukęs paėmė Hacorą ir jo karalių nužudė kalaviju; nes Hacoras anksčiau buvo visų šitų karalysčių galva.
43Ir jie iškirto kalavijo ašmenimis visas jame esančias sielas, visiškai jas sunaikindami; nei vienas neišliko kvėpuoti; o Hacorą jis sudegino ugnimi.
44Ir visus šitų karalių miestus ir visus jų karalius Jozuė paėmė ir iškirto juos kalavijo ašmenimis; ir jis juos visiškai sunaikino, kaip VIEŠPATIES tarnas Mozė įsakė.
45Tačiau Izraelis nesudegino nei vieno iš miestų, vis stovinčių savo tvirtumu, išskyrus vieną Hacorą, kurį Jozuė sudegino.
46O visą šitų miestų grobį ir galvijus Izraelio vaikai pasiėmė sau kaip laimikį; bet visus žmones jie išžudė kalavijo ašmenimis, kol juos sunaikino, nieko nepaliko kvėpuoti.
47Kaip VIEŠPATS įsakė savo tarnui Mozei, taip Mozė įsakė Jozuei, ir taip Jozuė padarė; jis nieko nepaliko nepadaryto iš viso to, ką VIEŠPATS įsakė Mozei.
48Taip Jozuė paėmė visą šitą šalį, kalvas, visą pietų kraštą, visą Gošeno šalį, slėnį, lygumą, Izraelio kalną ir jo slėnį;
49tai yra nuo Halako kalno, einančio aukštyn į Seyrą, iki Baal-Gado, Libano slėnyje, Hermono kalno apačioje; o visus jų karalius jis paėmė, sumušė juos ir užmušė.
50Ilgą laiką Jozuė kariavo su visais šitais karaliais.
51Nebuvo miesto, kuris būtų sudaręs taiką su Izraelio vaikais, išskyrus hivus, Gibeono gyventojus: visus kitus jie paėmė mūšyje.
52Nes tai buvo iš VIEŠPATIES, kad sukietintų jų širdis, kad jie ateitų į mūšį prieš Izraelį, kad jis juos visiškai sunaikintų ir kad jie neturėtų palankumo, bet kad jis juos išnaikintų, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.
53Ir tuo laiku atėjo Jozuė ir iškirto anakiečius iš kalnų, iš Hebrono, iš Debyro, iš Anabo, iš visų Judos kalnų ir iš visų Izraelio kalnų; Jozuė visiškai sunaikino juos su jų miestais.
54Neišliko nei vieno iš anakiečių Izraelio vaikų šalyje; išliko tik Gazoje, Gate ir Ašdode.
55Taip Jozuė paėmė visą šalį pagal visa tai, ką VIEŠPATS sakė Mozei; ir Jozuė ją davė kaip paveldą Izraeliui pagal jų pasidalijimus jų gentimis. Ir šalis ilsėjosi nuo karo.