Job 21
1 Bet Jobas atsakė ir tarė:
2 „Atidžiai paklausykite mano kalbos, ir tai tebūna jūsų paguodos.
3 Pakęskite mane, kad aš kalbėčiau; o kai būsiu pakalbėjęs, tyčiokitės.
4 O aš, argi mano skundas žmogui? O jei taip būtų, kodėl mano dvasia nebūtų varginama?
5 Pažvelkite į mane ir apstulbkite, ir užsidėkite ranką ant savo burnos.
6 Prisiminęs išsigąstu, ir drebulys suima mano kūną.
7 Kodėl nedorėliai gyvena, pasensta ir yra galingi jėga?
8 Jų sėkla įtvirtinta su jais jų akyse, jų palikuonys jų akyse.
9 Jų namai apsaugoti nuo baimės, ir Dievo lazda nėra ant jų.
10 Jų bulius apvaisina ir neišlieja; jų karvė apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11 Jie išleidžia savo mažylius kaip kaimenę, ir jų vaikai šokinėja.
12 Jie paima tambūrinus ir arfas ir džiaugiasi skambant vargonams.
13 Jie praleidžia savo dienas gerovėje ir per akimirksnį nueina į kapą.
14 Todėl jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų; nes mes nenorime pažinti tavo kelių.
15 Kas yra Visagalis, kad jam tarnautume, ir kokią naudą turėsime, jei melsimės jam?’
16 Štai jų gerovė nėra jų rankoje; nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17 Kaip dažnai užgęsta nedorėlių žvakė! Kaip dažnai ant jų užeina jų sunaikinimas! Dievas supykęs išdalija sielvartus.
18 Jie yra kaip ražiena prieš vėją ir kaip pelai, kuriuos nuneša audra.
19 Dievas kaupia jo vaikams jo neteisybę; jis jam atlygina, ir jis tai žinos.
20 Jo akys pamatys jo pražūtį, ir jis gers iš Visagalio rūstybės.
21 Nes kokį pasitenkinimą jis turi savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius nukirstas ties viduriu?
22 Ar kas pamokys Dievą pažinimo? Juk jis teisia tuos, kurie yra aukštai?
23 Vienas miršta kupinas jėgų, būdamas visiškai ramus ir tylus.
24 Jo krūtys pilnos pieno ir jo kaulai sudrėkinti kaulų smegenų.
25 O kitas miršta su apkartusia siela ir niekada nevalgęs su malonumu.
26 Jie vienodai atsiguls į dulkes, ir kirmėlės juos apdengs.
27 Štai aš žinau jūsų mintis ir užmačias, kurias neteisėtai prieš mane sugalvojate.
28 Nes jūs sakote: ‘Kur yra kunigaikščio namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29 Ar nepasiklausėte einančių kelyje? Ar nežinote jų ženklų,
30 kad piktasis palaikomas pražūties dienai? Jie bus išvesti į rūstybės dieną.
31 Kas paskelbs jo kelią jam į akis? Kas jam atmokės tai, ką jis yra padaręs?
32 Tačiau jis bus nugabentas į kapą, ir pasiliks kape.
33 Jam bus saldūs slėnio grumstai, ir paskui jį trauks visi žmonės, o prieš jį yra nesuskaičiuojami.
34 Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, kad jūsų atsakymuose pasilieka melas?