1Bet Jobas atsakė ir tarė:
2„Atidžiai paklausykite mano kalbos, ir tai tebūna jūsų paguodos.
3Pakęskite mane, kad aš kalbėčiau; o kai būsiu pakalbėjęs, tyčiokitės.
4O aš, argi mano skundas žmogui? O jei taip būtų, kodėl mano dvasia nebūtų varginama?
5Pažvelkite į mane ir apstulbkite, ir užsidėkite ranką ant savo burnos.
6Prisiminęs išsigąstu, ir drebulys suima mano kūną.
7Kodėl nedorėliai gyvena, pasensta ir yra galingi jėga?
8Jų sėkla įtvirtinta su jais jų akyse, jų palikuonys jų akyse.
9Jų namai apsaugoti nuo baimės, ir Dievo lazda nėra ant jų.
10Jų bulius apvaisina ir neišlieja; jų karvė apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11Jie išleidžia savo mažylius kaip kaimenę, ir jų vaikai šokinėja.
12Jie paima tambūrinus ir arfas ir džiaugiasi skambant vargonams.
13Jie praleidžia savo dienas gerovėje ir per akimirksnį nueina į kapą.
14Todėl jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų; nes mes nenorime pažinti tavo kelių.
15Kas yra Visagalis, kad jam tarnautume, ir kokią naudą turėsime, jei melsimės jam?’
16Štai jų gerovė nėra jų rankoje; nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17Kaip dažnai užgęsta nedorėlių žvakė! Kaip dažnai ant jų užeina jų sunaikinimas! Dievas supykęs išdalija sielvartus.
18Jie yra kaip ražiena prieš vėją ir kaip pelai, kuriuos nuneša audra.
19Dievas kaupia jo vaikams jo neteisybę; jis jam atlygina, ir jis tai žinos.
20Jo akys pamatys jo pražūtį, ir jis gers iš Visagalio rūstybės.
21Nes kokį pasitenkinimą jis turi savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius nukirstas ties viduriu?
22Ar kas pamokys Dievą pažinimo? Juk jis teisia tuos, kurie yra aukštai?
23Vienas miršta kupinas jėgų, būdamas visiškai ramus ir tylus.
24Jo krūtys pilnos pieno ir jo kaulai sudrėkinti kaulų smegenų.
25O kitas miršta su apkartusia siela ir niekada nevalgęs su malonumu.
26Jie vienodai atsiguls į dulkes, ir kirmėlės juos apdengs.
27Štai aš žinau jūsų mintis ir užmačias, kurias neteisėtai prieš mane sugalvojate.
28Nes jūs sakote: ‘Kur yra kunigaikščio namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29Ar nepasiklausėte einančių kelyje? Ar nežinote jų ženklų,
30kad piktasis palaikomas pražūties dienai? Jie bus išvesti į rūstybės dieną.
31Kas paskelbs jo kelią jam į akis? Kas jam atmokės tai, ką jis yra padaręs?
32Tačiau jis bus nugabentas į kapą, ir pasiliks kape.
33Jam bus saldūs slėnio grumstai, ir paskui jį trauks visi žmonės, o prieš jį yra nesuskaičiuojami.
34Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, kad jūsų atsakymuose pasilieka melas?