1Tada Jobas atsakė ir tarė:
2„Kaip ilgai varginsite mano sielą ir plėšysite mane į gabalus žodžiais?
3Šiuos dešimt kartų jūs man priekaištavote; jūs nesigėdijate tapti man svetimi.
4O jei iš tikrųjų suklydau, mano suklydimas pasilieka su manimi.
5Jei iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir man įrodyti mano gėdą,
6tai žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane apsupo.
7Štai šaukiu dėl skriaudos, bet nesu išgirstas; šaukiu garsiai, bet nėra teismo.
8Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti, ir ant mano takų užleido tamsą.
9Jis nuplėšė nuo manęs mano šlovę ir nuėmė vainiką nuo mano galvos.
10Jis mane naikino iš visų pusių, ir aš dingęs; ir pašalino mano viltį kaip medį.
11Jis užsidegė prieš mane savo rūstybe, ir jis laiko mane vienu iš savo priešų.
12Jo pulkai ateina kartu, iškelia savo kelią prieš mane ir stovyklauja aplink mano padangtę.
13Jis atitolino mano brolius nuo manęs, ir mano pažįstami visiškai nutolę nuo manęs.
14Mano giminaičiai apvylė ir mano artimi draugai mane pamiršo.
15Mano namuose gyvenantys ir mano tarnaitės laiko mane svetimu; aš esu svetimas jų akyse.
16Pašaukiau savo tarną, bet jis neatsakė; savo burna jį maldavau.
17Mano kvapas svetimas mano žmonai, nors aš maldavau dėl savo paties kūno vaikų.
18Taip, jauni vaikai mane niekina: aš atsikėliau, o jie kalbėjo prieš mane.
19Manimi bjaurisi visi mano artimiausi draugai; o tie, kuriuos mylėjau, atsigręžė prieš mane.
20Prie mano odos ir mano kūno prilipo mano kaulai, ir aš išsigelbėjau tik su savo dantų oda.
21O jūs, mano draugai, pasigailėkite manęs, pasigailėkite manęs; nes Dievo ranka palietė mane.
22Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
23O kad dabar mano žodžiai būtų užrašyti! O kad jie būtų įspausti į knygą!
24Kad jie būtų įrėžti geležiniu braižikliu ir švinu amžiams į uolą!
25Nes aš žinau, kad mano atpirkėjas gyvas ir kad jis paskutinę dieną atsistos ant žemės;
26ir nors mano odos kirminai sunaikins šį kūną, tačiau savo kūne aš regėsiu Dievą;
27aš pats jį pamatysiu, mano akys žiūrės, o ne kitos; nors mano inkstai nyksta mano viduje.
28Bet jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, kadangi to dalyko šaknis aptikta manyje.
29Bijokite kalavijo; nes rūstybė atneša kalavijo bausmes, kad žinotumėte, jog yra teismas“.