Bible

1 VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo pranašui Jeremijui prieš pagonis: 2 prieš Egiptą, prieš faraono Nechojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, kuri buvo prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Babilono karalius Nebukadrecaras sumušė ketvirtaisiais Jehojakimo, sūnaus Jozijo, Judos karaliaus, metais: 3 „Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir artėkite į mūšį. 4 Pakinkykite žirgus; pakilkite, raiteliai, ir išstokite su savo šalmais; nušveiskite ietis ir apsivilkite šarvais. 5 Kodėl juos mačiau sunerimusius ir nusisukusius atgal? Jų galiūnai sumušti, ir sparčiai bėga, nežiūrėdami atgal; nes aplinkui buvo baimė, – sako VIEŠPATS. 6 – Tenepabėga greitasis ir tenepasprunka galiūnas; jie suklups ir kris šiaurės link, prie Eufrato upės. 7 Kas yra tas, kuris pakyla kaip potvynis, kurio vandenys teka kaip upės? 8 Egiptas pakyla kaip potvynis ir jo vandenys teka kaip upės; ir jis sako: ‘Aš pakilsiu ir apdengsiu žemę; aš sunaikinsiu miestą ir jo gyventojus’. 9 Užkilkite, žirgai, siautėkite vežimai; ir teišeina galiūnai; etiopai ir libiai, valdantys skydą; ir lidijiečiai, laikantys ir įtempiantys lanką. 10 Nes tai yra Viešpaties, kariuomenių DIEVO diena, keršto diena, kad jis atkeršytų savo priešininkams; ir kalavijas rys ir pasisotins bei prisigers jų kraujo; nes Viešpats, kariuomenių DIEVAS, turi auką šiaurės šalyje prie Eufrato upės. 11 Eik aukštyn į Gileadą ir paimk balzamo, o mergele, Egipto dukra; veltui vartosi daug vaistų, nes nebūsi tu išgydyta. 12 Tautos išgirdo apie tavo gėdą, ir tavo šauksmas pripildė šalį; nes galiūnas suklupo prieš galiūną, ir jie abu kartu krito“. 13 Žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo pranašui Jeremijui, kaip Babilono karalius Nebukadrecaras turėsiąs ateiti sumušti Egipto šalies: 14 „Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole ir skelbkite Nofe ir Tachpanchese; sakykite: ‘Stovėk tvirtai ir pasiruošk, nes kalavijas rys aplink tave’. 15 Kodėl nušluoti tavo narsuoliai? Jie neišstovėjo, nes VIEŠPATS juos išvijo. 16 Jis daugelį pargriovė, taip, krito vienas ant kito; ir jie tarė: ‘Kelkitės ir sugrįžkime pas mūsų tautą, į mūsų gimtąją šalį nuo engiančio kalavijo’. 17 Jie ten šaukė: ‘Faraonas, Egipto karalius, tėra tik triukšmas; jis praleido paskirtą laiką’. 18 Kaip aš gyvas, – sako Karalius, kurio vardas kariuomenių VIEŠPATS, – tikrai, kaip Taboras yra tarp kalnų ir kaip Karmelis prie jūros, taip jis ateis. 19 O dukra, gyvenanti Egipte, apsirūpink eiti į nelaisvę; nes Nofas bus dykas ir apleistas, be gyventojų. 20 Egiptas yra kaip labai graži telyčia, bet sunaikinimas ateina; jis ateina iš šiaurės. 21 Taip pat jo samdiniai jo tarpe yra kaip nupenėti jaučiai; nes ir jie apsigręžė ir kartu pabėgo; jie neišstovėjo, nes ant jų atėjo jų nelaimės diena, jų aplankymo metas. 22 Jo balsas nešis kaip gyvatė; nes jie atžygiuos su kariuomene ir ateis prieš jį su kirviais, kaip medžių kirtėjai. 23 Jie iškirs jo mišką, – sako VIEŠPATS, – nors jis neištiriamas; nes jų yra daugiau nei žiogų ir yra nesuskaičiuojami. 24 Egipto duktė bus sugėdinta; ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas“. 25 Kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako: „Štai aš nubausiu Nojo daugybę, faraoną ir Egiptą su jų dievais ir jų karaliais; būtent faraoną ir visus tuos, kurie juo pasitiki; 26 ir atiduosiu juos į rankas tų, kurie ieško jų gyvybės, į Babilono karaliaus Nebukadrecaro rankas ir į jo tarnų rankas; o po to jis bus apgyventas, kaip senovės dienomis, – sako VIEŠPATS. 27 – Bet tu nebijok, o mano tarne Jokūbai, ir nebūk sunerimęs, o Izraeli; nes štai aš tave išgelbėsiu iš toli ir tavo sėklą iš jų nelaisvės šalies; ir Jokūbas sugrįš, ilsėsis ir bus ramus, ir niekas jo negąsdins. 28 Tu nebijok, o mano tarne Jokūbai, – sako VIEŠPATS, – nes aš esu su tavimi; nes aš padarysiu visišką galą visoms tautoms, į kurias tave išvariau; bet tau nepadarysiu visiško galo, bet saikingai nubausiu tave; tačiau nepaliksiu tavęs visiškai nenubausto“.