1VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo pranašui Jeremijui prieš pagonis:
2prieš Egiptą, prieš faraono Nechojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, kuri buvo prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Babilono karalius Nebukadrecaras sumušė ketvirtaisiais Jehojakimo, sūnaus Jozijo, Judos karaliaus, metais:
3„Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir artėkite į mūšį.
4Pakinkykite žirgus; pakilkite, raiteliai, ir išstokite su savo šalmais; nušveiskite ietis ir apsivilkite šarvais.
5Kodėl juos mačiau sunerimusius ir nusisukusius atgal? Jų galiūnai sumušti, ir sparčiai bėga, nežiūrėdami atgal; nes aplinkui buvo baimė, – sako VIEŠPATS.
6– Tenepabėga greitasis ir tenepasprunka galiūnas; jie suklups ir kris šiaurės link, prie Eufrato upės.
7Kas yra tas, kuris pakyla kaip potvynis, kurio vandenys teka kaip upės?
8Egiptas pakyla kaip potvynis ir jo vandenys teka kaip upės; ir jis sako: ‘Aš pakilsiu ir apdengsiu žemę; aš sunaikinsiu miestą ir jo gyventojus’.
9Užkilkite, žirgai, siautėkite vežimai; ir teišeina galiūnai; etiopai ir libiai, valdantys skydą; ir lidijiečiai, laikantys ir įtempiantys lanką.
10Nes tai yra Viešpaties, kariuomenių DIEVO diena, keršto diena, kad jis atkeršytų savo priešininkams; ir kalavijas rys ir pasisotins bei prisigers jų kraujo; nes Viešpats, kariuomenių DIEVAS, turi auką šiaurės šalyje prie Eufrato upės.
11Eik aukštyn į Gileadą ir paimk balzamo, o mergele, Egipto dukra; veltui vartosi daug vaistų, nes nebūsi tu išgydyta.
12Tautos išgirdo apie tavo gėdą, ir tavo šauksmas pripildė šalį; nes galiūnas suklupo prieš galiūną, ir jie abu kartu krito“.
13Žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo pranašui Jeremijui, kaip Babilono karalius Nebukadrecaras turėsiąs ateiti sumušti Egipto šalies:
14„Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole ir skelbkite Nofe ir Tachpanchese; sakykite: ‘Stovėk tvirtai ir pasiruošk, nes kalavijas rys aplink tave’.
15Kodėl nušluoti tavo narsuoliai? Jie neišstovėjo, nes VIEŠPATS juos išvijo.
16Jis daugelį pargriovė, taip, krito vienas ant kito; ir jie tarė: ‘Kelkitės ir sugrįžkime pas mūsų tautą, į mūsų gimtąją šalį nuo engiančio kalavijo’.
17Jie ten šaukė: ‘Faraonas, Egipto karalius, tėra tik triukšmas; jis praleido paskirtą laiką’.
18Kaip aš gyvas, – sako Karalius, kurio vardas kariuomenių VIEŠPATS, – tikrai, kaip Taboras yra tarp kalnų ir kaip Karmelis prie jūros, taip jis ateis.
19O dukra, gyvenanti Egipte, apsirūpink eiti į nelaisvę; nes Nofas bus dykas ir apleistas, be gyventojų.
20Egiptas yra kaip labai graži telyčia, bet sunaikinimas ateina; jis ateina iš šiaurės.
21Taip pat jo samdiniai jo tarpe yra kaip nupenėti jaučiai; nes ir jie apsigręžė ir kartu pabėgo; jie neišstovėjo, nes ant jų atėjo jų nelaimės diena, jų aplankymo metas.
22Jo balsas nešis kaip gyvatė; nes jie atžygiuos su kariuomene ir ateis prieš jį su kirviais, kaip medžių kirtėjai.
23Jie iškirs jo mišką, – sako VIEŠPATS, – nors jis neištiriamas; nes jų yra daugiau nei žiogų ir yra nesuskaičiuojami.
24Egipto duktė bus sugėdinta; ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas“.
25Kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako: „Štai aš nubausiu Nojo daugybę, faraoną ir Egiptą su jų dievais ir jų karaliais; būtent faraoną ir visus tuos, kurie juo pasitiki;
26ir atiduosiu juos į rankas tų, kurie ieško jų gyvybės, į Babilono karaliaus Nebukadrecaro rankas ir į jo tarnų rankas; o po to jis bus apgyventas, kaip senovės dienomis, – sako VIEŠPATS.
27– Bet tu nebijok, o mano tarne Jokūbai, ir nebūk sunerimęs, o Izraeli; nes štai aš tave išgelbėsiu iš toli ir tavo sėklą iš jų nelaisvės šalies; ir Jokūbas sugrįš, ilsėsis ir bus ramus, ir niekas jo negąsdins.
28Tu nebijok, o mano tarne Jokūbai, – sako VIEŠPATS, – nes aš esu su tavimi; nes aš padarysiu visišką galą visoms tautoms, į kurias tave išvariau; bet tau nepadarysiu visiško galo, bet saikingai nubausiu tave; tačiau nepaliksiu tavęs visiškai nenubausto“.