1Septintąjį mėnesį, dvidešimt pirmąją to mėnesio dieną, VIEŠPATIES žodis atėjo per pranašą Agėją, sakydamas:
2„Kalbėk dabar Šealtielio sūnui Zerubabeliui, Judos valdytojui, ir Jocadako sūnui Jozuei, aukščiausiajam kunigui, ir tautos likučiui, sakydamas:
3‘Kas dar yra išlikęs tarp jūsų, kuris matė šituos namus jų primykštėje šlovėje? Ir kokius jūs matote juos dabar? Argi jie palyginus nėra lyg niekas jūsų akyse?
4Tačiau dabar būk stiprus, o Zerubabeli, – sako VIEŠPATS, – būk stiprus, o Jozue, Jocadako sūnau, aukščiausiasis kunige; būk stipri, visa šalies tauta, – sako VIEŠPATS, – ir dirbkite; nes aš esu su jumis, – sako kariuomenių VIEŠPATS;
5pagal tą žodį, kuriuo su jumis sudariau sandorą, jums išėjus iš Egipto, taip mano dvasia pasilieka tarp jūsų; nebijokite’.
6Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Trumpa valandėlė, ir aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą;
7aš supurtysiu visas tautas, ir ateis visų tautų noras; ir aš pripildysiu šituos namus šlove, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
8– Mano yra sidabras ir mano yra auksas, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
9– Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų, – sako kariuomenių VIEŠPATS; – ir šitoje vietoje aš suteiksiu ramybę, – sako kariuomenių VIEŠPATS’“.
10Devintojo mėnesio dvidešimt ketvirtąją dieną, antraisiais Darijaus metais, VIEŠPATIES žodis atėjo per pranašą Agėją, sakydamas:
11„Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:
12‘Jei kas neša šventą mėsą savo drabužio skverne ir savo skvernu paliečia duoną ar viralą, ar vyną, ar aliejų, ar kokį valgį, ar tai bus šventa?’“ Kunigai atsakė ir tarė: „Ne“.
13Tada Agėjas tarė: „Jei kas, nešvarus nuo lavono, paliečia ką nors iš tų, ar tai bus nešvaru?“ Kunigai atsakė ir tarė: „Tai bus nešvaru“.
14Tada Agėjas atsakė ir tarė: „Tokia yra šita tauta ir tokia yra šita tautybė mano akivaizdoje, – sako VIEŠPATS, – ir toks yra kiekvienas jų rankų darbas; ir tai, ką jie ten aukoja, yra nešvaru.
15O dabar, meldžiu jus, apsvarstykite nuo šios dienos ir toliau, kai dar nebuvo padėtas akmuo ant akmens VIEŠPATIES šventykloje;
16nuo tų dienų, kai kas nors ateidavo prie dvidešimties saikų krūvos, tebūdavo dešimt; kai kas nors ateidavo prie spaustuvo kubilo pasisemti penkiasdešimt indų iš spaustuvo, tebūdavo dvidešimt.
17Aš ištikau jus džiovinančiu pūtimu, pelėsiu ir kruša visuose jūsų rankų darbuose; tačiau jūs nesigręžėte į mane, – sako VIEŠPATS.
18– Apsvarstykite nuo šios dienos ir toliau, nuo dvidešimt ketvirtosios devintojo mėnesio dienos – nuo tos dienos, kai buvo padėtas VIEŠPATIES šventyklos pamatas, apsvarstykite tai.
19Ar dar yra sėklos svirne? Taip, kai vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neatnešė vaisių; nuo šios dienos aš jus laiminsiu“.
20Ir VIEŠPATIES žodis vėl atėjo Agėjui dvidešimt ketvirtąją to mėnesio dieną, sakydamas:
21„Kalbėk Zerubabeliui, Judos valdytojui, sakydamas: ‘Aš supurtysiu dangus ir žemę;
22ir aš nuversiu karalysčių sostus, ir sunaikinsiu pagonių karalysčių stiprybę; aš apversiu vežimus ir tuos, kurie juose važiuoja; kris žirgai ir jų raiteliai, kiekvienas nuo savo brolio kalavijo.
23Tą dieną, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – aš paimsiu tave, o Zerubabeli, Šealtielio sūnau, mano tarne, – sako VIEŠPATS, – ir tave padarysiu tarsi žiedo antspaudu, nes aš tave išsirinkau, – sako kariuomenių VIEŠPATS’“.