1Paskui Juozapas atvykęs pranešė faraonui ir tarė: „Mano tėvas ir mano broliai su savo kaimenėmis, savo bandomis ir su viskuo, ką jie turi, yra atvykę iš Kanaano šalies; ir štai, jie yra Gošeno šalyje“.
2Ir jis pasiėmė keletą savo brolių, penkis vyrus, ir pristatė juos faraonui.
3Ir faraonas tarė jo broliams: „Koks jūsų užsiėmimas?“ Ir jie tarė faraonui: „Tavo tarnai – piemenys, tiek mes, tiek ir mūsų tėvai“.
4Jie dar sakė faraonui: „Atvykome laikinai apsigyventi toje šalyje; nes nėra ganyklos tavo tarnų kaimenėms; nes badas sunkus Kanaano šalyje; todėl dabar, meldžiame tave, leisk savo tarnams gyventi Gošeno šalyje“.
5Ir faraonas kalbėjo Juozapui, sakydamas: „Tavo tėvas ir tavo broliai yra atvykę pas tave;
6Egipto šalis yra tavo priešaky; geriausioje šalies dalyje apgyvendink savo tėvą ir savo brolius; jie tegyvena Gošeno šalyje; ir jei žinai tarp jų kokių veiklių vyrų, tai paskirk juos mano galvijų prižiūrėtojais“.
7Ir Juozapas įvedė savo tėvą Jokūbą ir jį pastatė prieš faraoną; ir Jokūbas palaimino faraoną.
8Ir faraonas tarė Jokūbui: „Kiek tau metų?“
9Ir Jokūbas tarė faraonui: „Mano kelionės metų dienų yra šimtas trisdešimt metų; nedaug ir piktos buvo mano gyvenimo metų dienos ir nepasiekė mano tėvų gyvenimo metų dienų jų kelionės dienomis“.
10Ir Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo nuo faraono akivaizdos.
11Ir Juozapas apgyvendino savo tėvą ir savo brolius ir davė jiems nuosavybės Egipto šalyje, šalies geriausioje dalyje, Ramzio šalyje, kaip faraonas buvo įsakęs.
12Ir Juozapas maitino duona savo tėvą, savo brolius ir visus savo tėvo namiškius, pagal jų šeimas.
13Ir nebuvo duonos visoje šalyje; nes badas buvo labai sunkus, taip, kad Egipto šalis ir visa Kanaano šalis alpo nuo bado.
14Ir Juozapas surinko visus pinigus, randamus Egipto šalyje ir Kanaano šalyje, už javus, kurių jie pirko; ir Juozapas atgabeno tuos pinigus į faraono namus.
15O kai pinigai pasibaigė Egipto šalyje ir Kanaano šalyje, visi egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: „Duok mums duonos; kodėl turėtume mirti tavo akivaizdoje? Nes pinigai pasibaigė“.
16Ir Juozapas tarė: „Duokite savo galvijus; ir aš duosiu jums už jūsų galvijus, jei pinigai pasibaigė“.
17Ir jie atvedė savo galvijus pas Juozapą; ir Juozapas davė jiems duonos mainais už arklius, už kaimenes, už bandų galvijus ir už asilus; ir už tuos metus jis juos maitino duona už visus jų galvijus.
18Tiems metams pasibaigus, jie atėjo pas jį antraisiais metais ir jam tarė: „Mes neslėpsime to nuo savo viešpaties, kad mūsų pinigai išleisti; taip pat mano viešpats turi mūsų galvijų bandas; nieko kito nebepaliko mano viešpaties akivaizdoje, kaip tik mūsų kūnai ir mūsų žemės;
19kodėl turėtume mirti tavo akyse, tiek mes, tiek mūsų žemė? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, ir mes ir mūsų žemė būsime faraonui tarnais; ir duok mums sėklos, kad mes gyventume, o ne mirtume, kad žemė nebūtų apleista“.
20Ir Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę; nes egiptiečiai, kadangi badas juos nugalėjo, pardavė kiekvienas savo lauką; taip žemė tapo faraono.
21O dėl tautos, jis perkėlė juos į miestus nuo vieno Egipto ribos galo iki kito jos galo.
22Tik kunigų žemės jis nepirko; nes kunigai turėjo iš faraono jiems nustatytą dalį ir maitinosi faraono jiems duota jų dalimi; todėl jie nepardavė savo žemių.
23Tada Juozapas tarė tautai: „Štai šią dieną aš nupirkau faraonui jus ir jūsų žemę; štai yra jums sėkla, ir jūs sėkite žemę.
24Ir įvyks prieaugyje, kad jūs duosite penktąją dalį faraonui, o keturios dalys bus jūsų pačių, lauko sėklai ir maistui jūsų bei jūsų namiškių, ir jūsų mažylių maistui“.
25Ir jie tarė: „Tu išgelbėjai mūsų gyvybes; leisk mums rasti malonę mano viešpaties akyse, ir mes būsime faraono tarnai“.
26Ir Juozapas tai padarė Egipto žemės įstatymu iki šios dienos, kad faraonas turėtų penktąją dalį; tik išskyrus kunigų žemę, netapusią faraono.
27Ir Izraelis gyveno Egipto šalyje, Gošeno krašte; ir jie turėjo nuosavybę joje ir augo, ir gausiai dauginosi.
28Ir Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų; taigi visas Jokūbo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai.
29Ir priartėjo laikas Izraeliui mirti; ir jis pašaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: „Jei tad radau malonę tavo akyse, tai dėk, meldžiu tave, savo ranką po mano šlaunimi ir pasielk su manimi gerai ir teisingai; meldžiu tave, nepalaidok manęs Egipte;
30bet aš noriu gulėti su savo tėvais; ir išnešk mane iš Egipto, ir mane palaidok jų laidojimo vietoje“. Ir jis tarė: „Aš padarysiu, kaip sakei“.
31Ir jis tarė: „Prisiek man“. Ir jis jam prisiekė. Ir Izraelis nusilenkė ant lovos galvūgalio.